Sigitas STASAITIS
Spalio pradžioje užeikite į bet kurią šalies fotoateljė - čia ir vėl būriuosis klientai, švysčios blykstės, virs darbas. Ne, ne tautiečių atostogų ir kelionių nuotraukomis užsiėmę fotografai. Atsiraitoję rankoves meistrai daro tūkstančius portretinių nuotraukėlių, kurios, priklijuotos prie anketų, bus siunčiamos į specialią JAV vyriausybės loteriją, kad laimėtų imigracinės įvairovės vizą, populiariau vadinamą "žaliąja korta". Tai teisė svajonių šalyje legaliai dirbti ir gyventi. Skaičiais įrodysime, jog legaliai emigruoti į JAV trokšta kone kas šeštas darbingas lietuvis! Pagal išsiunčiamų anketų ir laimėtų vizų skaičių tūkstančiui gyventojų mes ne tik smarkiai lenkiame visus kaimynus. Lietuva stipriai pirmauja visame pasaulyje (nusileidžia tik vienintelei Ramiojo vandenyno Fidži salelei)! Kokią laimę "žaliosios kortos" laimėtojai laimi JAV - šioje publikacijoje jie pasakoja patys.
Laimėtojus atrenka kompiuteris
Valė Stonkienė (40 m.) eina kuklias pareigas didelės įmonės mažame Šiaulių filialiuke. Vieną rudens dieną, lygiai prieš dvejus metus, Valė pastebėjo, jog visi keturi jos bendradarbiai palinkę ties kažkokiomis keistomis anketomis. Vieną atšviestą anketos blanką jie ištiesė ir Valei - tądien šiaulietė pirmąkart sužinojo apie galimybę laimėti "gyvenimą JAV". Valė nenorėjo išlošti "žaliosios kortos", anketą užpildė tik "dėl kompanijos". Išsiuntė ir užmiršo.
Pasirodo, JAV demokratija kiekvienais metais į valstijas leidžia legaliai imigruoti 50 000 pasaulio šalių piliečių. Šios teisės negalima nusipirkti - tik vieną kartą per metus išlošti loterijoje. Užpildžius nesudėtingą anketą, priklijavus savo, žmonos ir vaikų nuotraukas, anketa siunčiama į JAV, kur visi visų anketų dalyvių duomenys suvedami į kompiuterį. Dalyvauti loterijoje neleidžiama piliečiams tik tų šalių, iš kurių ir taip daug atvažiuoja teisėtais ir neteisėtais keliais, iš Meksikos, Kinijos, Indijos, Vietnamo ir t. t. Nusiraminkite, neatsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos į JAV plūsta upės nelegalių emigrantų, mūsų tautiečių anketos "žaliosios kortos" loterijoje priimamos. Svarbiausia, kad paprastu paštu išsiųstas laiškas vizų loterijos centrą Kentukio valstijoje pasiektų ne anksčiau kaip pirmąjį spalio mėnesio pirmadienį ir nepavėluotų - loterija visada tęsiasi lygiai 30 parų. Taisyklės griežtos - visi bent valanda anksčiau ar vėliau atnešti laiškai sunaikinami net neatplėšti (pernai tokių buvo net pusantro milijono). Nepriimami registruoti, įvairių tarnybų ar pasiuntinių pristatyti vokai. Ne dėl to, kad amerikiečiai užrietę nosis - visą spalį iš pašto į loterijos centrą laiškai vežami sunkvežimiais, yra buvę dienų, kai atgabenama kone milijonas vokų! Įsivaizduokite, kas būtų, jei tarnybai už registruotus laiškus reikėtų pasirašinėti ar važinėti siuntų į oro uostus.
Kol visų gautų anketų duomenys suvedami į kompiuterį, praeina pusmetis. Tada vieną pavasario dieną paleidžiama kompiuterio programa, kuri atsitiktinai atrenka 90 000 pirmojo etapo laimėtojų. Kompiuteris negailestingas gudrautojams, atsiuntusiems po kelias anketas, kad padidėtų šansai laimėti. Ką pražiūrėtų žmogus, elektronika akimirksniu demaskuoja. Tik kompiuterio nematę žmonės iš atsilikusių šalių tuo netiki. Kasmet diskvalifikuojama maždaug po 130 000 gudrautojų.
Netikėtas kvietimas į ambasadą
Seniai užmiršusi apie loteriją Valė sukišo visas šeimos santaupas į buto remontą, vyras pirko naujesnį automobilį. Ir štai vieną 2001-ųjų gegužės dieną pašto dėžutėje Stonkai randa laišką iš JAV, stipriai sujaukusį visą šeimos gyvenimą.
Kentukio vizų loterijos centras pranešė, jog V. Stonkienę kompiuteris atrinko tarp laimėtojų. Buvo įdėtos dar kelios anketos, teirautasi, ar laimėtoja neteista, ar neserga kokiomis nors sunkiomis ligomis, koks išsilavinimas ir panašiai. Buvo griežtai nurodyta iš anksto susirasti, kas atvykus į JAV priglaustų pirmai pradžiai - "žaliosios kortos" loterija ne tam, kad Amerikoje daugėtų benamių po tiltais.
Išsiuntusi ir šias anketas, liepos mėnesį Valė gavo kvietimą metų pabaigoje atvykti į JAV ambasadą Varšuvoje, kur bus sprendžiama, ar išduoti imigracinę vizą. Valė nemiegojo kelias naktis, ilgai su vyru svarsčiusi nutarė, jog visai šeimai persikelti į JAV pritrūksią pinigų. Stonkai apsisprendė, jog važiuos viena Valė, truputį padirbėjusi sugrįš, pailsėjusi vėl išskris, vėl parveš pinigų ir t. t.
Nurodytą gruodžio mėnesio dieną moteris nuvyko į JAV ambasadą Varšuvoje, nes ambasada Vilniuje dalina tik turistines vizas. Nuo tada iš kišenės pradėjo plaukti pinigėliai. Pirmąją dieną šiaulietė sugaišo pas lenkų gydytojus, už kurių paslaugas turi susimokėti pats. Sveikata buvo tikrinama panašiai kaip ir vairuotojų: kraujo tyrimas (45 Lt), rentgenas (60 Lt), 5 minučių pokalbis pas gydytoją (130 Lt). Kitą dieną šiaulietė su medikų išvada "Sveika" jau sėdėjo JAV ambasadoje eilėje. Joje nervinosi viena lietuvių pora, susituokusi po to, kai kažkuris iš jų laimėjo loterijoje. "Akistatos" žiniomis, Lietuvoje tai neretas sandoris - laimėtojas už apvalią sumelę (paprastai iki 10 000 dolerių) kažkam tampa transporto priemone į svajonių šalį. "Sutuoktiniai" kaip įrodymą, jog vestuvės buvo tikros, nervingai vartė nuotraukų albumą.
Emigracija - brangus malonumas
Ambasadoriui labai patiko, kad Valė turi inžinierės diplomą, kad nusiteikusi dirbti bet kokį, net juodžiausią, darbą, tačiau per rusų kalbos vertėją prikibo, kodėl moteris vyksta viena. Diplomatas net buvo pasiūlęs grįžti ir atsivežti šeimynykščius, leisdamas suprasti, jog jai vienai emigravus į JAV pasikviesti visą šeimą būsią labai sunku. Valė nutarė nemeluoti ir nuoširdžiai paaiškino, jog išvykti kartu su vyru bei dviem vaikais paprasčiausiai neleidžia piniginė. Burbtelėjęs, jog gerbia kiekvieno pasirinkimą, ambasadorius V. Stonkienei suteikė vizą. Tiesa, ne už ačiū - ir už "žaliosios kortos" dokumentų tvarkymą ambasadoje reikėjo pakloti apvalius 400 JAV dolerių. Valei susidarė įspūdis, jog loterijos laimėtojai pokalbio į ambasadą kviečiami tam, kad būtų demaskuoti tinginiai ir nevykėliai. Įtarus, jog "žaliosios kortos" laimėtojas nesugebės savarankiškai išsilaikyti JAV, tokiam imigracinė viza nesuteikiama, nes šalyje apstu ir savų pašalpų kaulytojų. Taip iš 90 000 loterijos laimėtojų vizas gauna tik 50 000.
Pasiskolinusi nemažai pinigų į JAV Valė išskrido pernai rugsėjį, prieš pat nugriūvant dangoraižiams. Niujorko oro uoste Imigracijos tarnybos pareigūnai iš Valės paėmė ambasadoje išduotus dokumentus, nuėmė pirštų atspaudus (!) ir palinkėjo sėkmės pradėjus naują gyvenimą.
Pavarčiusi Niujorko laikraščius Valė įsitikino, jog JAV pilna laisvų darbo vietų, tačiau visi darbdaviai nori, kad mokėtum angliškai. Dar labai nekenkia turėti automobilį, nes atstumai dideli, o visuomeninis transportas išvystytas silpnai. Vairuotojo pažymėjimo neturinti, angliškai nemokanti Valė sako būtų pražuvusi, jei dar Lietuvoje nebūtų susiradusi pasiturinčios žydų šeimos Niujorke, kuri apgyvendino ir įdarbino namo tvarkytoja bei sūnaus aukle. V. Stonkienė džiaugėsi, kad darbdaviai (jie patys prieš dešimtmetį iš Maskvos emigravo į JAV) - puikūs žmonės. Tiesa, atlyginimas JAV mastais labai menkas - 260 dolerių per savaitę. Jei Valei būtų reikėję dar ir nuomotis kambarį, ji su tokia alga Niujorke nebūtų išgyvenusi.
Lietuviai - loterijos lyderiai
Tik maždaug po trijų mėnesių Valei į namus buvo pristatyta išsvajotoji "žalioji korta". Tai paprasta dolerio spalvos plastikinė kortelė su nuotrauka. Padirbėjusi pusmetį Valė parskrido į namus, kur vyras su vaikais buvo bebaigiąs pražiūrėti akis. Atidavusi skolas "amerikietė" pamatė, jog iš pusmečio uždarbio dolerių nebedaug belikę. Tam, kad "žalioji korta" nežūtų, V. Stonkienė penkerius metus bent kartą per metus privalo apsilankyti JAV - šiuo metu ji vėl kraunasi lagaminus. Vėl dirbs pas žydus. Tik po 5 metų Valė įgis teisę laikyti egzaminus ir gauti JAV pilietybę.
Dauguma imigracinės vizos laimėtojų dokumentus tvarkosi visai šeimai, tačiau dėl pinigų stygiaus vaikus ar vieną sutuoktinį metams kitiems - kol atsistos ant kojų - palieka Lietuvoje. Atsikandę Amerikos sugrįžta nedaugelis "žalios kortos" "laureatų", nors pirmuosius 10 metų emigrantai pakeiksnoja likimą. Daugelį kamuoja nostalgija, žmonės labiau nei tikėjosi ilgisi už Atlanto likusių artimųjų bei draugų.
Pernai spalį dėl 50 000 vizų varžėsi "tik" 6,2 milijono pasaulio žmonių (užpernai - 10 milijonų). Anketos plūsta net iš Irako, Izraelio, Japonijos, Australijos, Vokietijos. Pernai lietuviai laimėjo net 2 245 "žalias kortas" (latviai - 172, estai - 61, lenkai, kurių per 38 milijonus, - 3 855, rusai - 2 695). Pagal laimėtas vizas tūkstančiui šalies gyventojų Lietuvos rodiklis vienas aukščiausių pasaulyje. Statistika rodo, jog laimi maždaug kas 124 atsiųsta anketa. O dabar paėmę kalkuliatorių paskaičiuokime - dėl 2 245 vizų mūsiškiai turėjo išsiųsti maždaug 280 000 anketų! Mūsų šalyje gyvena 3,6 milijono piliečių, tačiau tik pusė jų - potencialūs loterijos dalyviai (nepilnamečiai, nukaršėliai, teistieji bei paliegėliai paprastai nesiveržia į užjūrį). Logiškai mąstant, anketas į JAV turėjo siųsti kas 6-7 darbingas Lietuvos pilietis arba kas 10-12 šeima (parastai abu sutuoktiniai siunčia po anketą, kad šansai išlošti padidėtų dvigubai). Paklausinėkite nuotraukas anketoms darančių nusiplūkusių fotoateljė darbuotojų ir pats patikėsite šiais skaičiais. Taigi prieš rinkimus yra apie ką pamąstyti mūsų politikams - tauta svajoja dingti iš Lietuvos...
Pasikliauk savo protu
Tūkstančiams tautiečių, susiruošusių bandyti laimę "žaliosios laimės" loterijoje, pateikiame vizos laimėtojų bei JAV ambasados darbuotojų patarimus.
Nesusiviliok pažadukais, siūlančiais užpildyti anketas. Tarpininkus tedomina užmokestis, o pažadai už apvalią sumelę padėti laimėti - paprasčiausia apgavystė, pinigų viliojimas. Visa informacija lietuviškai, anketos pavyzdys, adresai yra JAV ambasados interneto puslapyje "www.usembassy.lt". Ten pat rasi ir sąlygas, kurias turi tenkinti emigrantas. Jei pats nesugebi užpildyti tokios paprastos anketos, tikrai nesugebėsi savarankiškai išgyventi JAV.
Prieš išsiųsdamas anketą apsispręsk, ar tikrai nori emigruoti. Dėl noro laimėti "žaliąją kortą" neabejoja tik nelegaliai JAV gyvenantys žmonės (anketas galima siųsti iš kokios nori šalies), o visi laimėtojai Lietuvoje patiria didžiulį stresą - juk reikia iš naujo pradėti gyvenimą kitoje Žemės rutulio pusėje. Ne vienas "žaliosios kortos" laimėtojas publikacijos autoriui yra sakęs, jog pasiekti JAV vizą laimėtojui kainuoja iki 10 000 litų. Dėl to maždaug 10-20 procentų loterijos laimėtojų persigalvoja ir nebesiekia vizos.
Įvertink savo galimybes gerai išmokti anglų kalbą. Taip, tūkstančiai žmonių JAV gyvena ir nesuprasdami angliškai, tačiau paklauskite apsilankiusiųjų JAV, kokią visuomeninę padėtį užima šie emigrantai, kokį dirba darbą.
Dauguma sakosi norėtų laimėti "žaliąją kortą" dėl to, kad Lietuvoje sunku išgyventi. Taip, JAV aukštesnis gyvenimo lygis, tačiau pirmuosius kelerius metus laukia tikrai sunkus, "nuo nulio" pradėtas gyvenimas - niekas nepadovanos nei būsto, nei automobilio, nei skalbimo mašinos.
S. Stasaičio prieš.
(Greencrd.tif)
