Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Našlė liko "ant ledo"
35-metė vieno Lietuvos didmiesčio gyventoja prieš porą metų tapo našle. Jos vyras bei dviejų mažamečių vaikų tėvas vėlų vakarą buvo užpultas, kai grįžo iš darbo namo. Užpuolikas jį ne tik apiplėšė (atėmė laikrodį bei pinigus), bet ir stipriai sumušė. Žiemos šaltyje be sąmonės pragulėjęs visą naktį, auštant rytui nukentėjėlis buvo nuvežtas į ligoninę (greitąją pagalbą iškvietė į pirmąją pamainą skubėję darbininkai), tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla. Po kurio laiko policijai vis dėlto pavyko sulaikyti įtariamąjį. Jis buvo teisiamas. Nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo našlė teisme įrodinėjo praradusi viską - tolesnis gyvenimas be vyro, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas (pati moteris serga sunkia liga), jai atrodė neįmanomas. Be to, patirti išgyvenimai atsiliepė našlės sveikatai. Moteris troško, kad žudikui būtų paskirta pati griežčiausia bausmė, neatsisakė pateikti ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti - juk nusikaltėlis atėmė iš vaikų tėvą, pagrindinį šeimos maitintoją. Po ilgokos pertraukos teismas paskelbė nuosprendį - tyčine žmogžudystes apkaltintam ir itin pavojingu recidyvistu pripažintam nusikaltėliui buvo paskirta 13 metų nelaisvės. Teismas taip pat patenkino nukentėjėlės prašymą priteisti iš kaltininko nemažą pinigų sumą (neturtinę žalą). Deja, moteris iki šiol negavo nė lito. Mat didžiąją savo gyvenimo dalį už grotų praleidęs nuteistasis neužgyveno jokio turto, pats šiuo metu atlieka bausmę ir jokių pajamų negauna. Taigi, nukentėjėlė, kaip sakoma, liko "ant ledo..."
Nusikaltėlių padaryta žala jų pečių neslėgs
Tokie atvejai, kai kaltininkas neatlygina nei turtinės, nei neturtinės žalos, Lietuvoje gana dažni. Ne kartą teko matyti, kaip, pasibaigus baudžiamajam procesui, iš teismo salės nukentėjusieji išeidavo visiškai praradę viltį kada nors sulaukti priteistų pinigų. Kad šis klausimas tapo opus mūsų piliečiams, pagaliau suprato ir valdžios viršūnės. Todėl šių metų birželio 30 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Kaip teigia vilnietis advokatas Dmitrijus Bogdanovas, šis įstatymas bus naudingas tiems žmonėms, kurie nukentėjo nuo tyčinių smurtinių nusikaltimų ir neturi galimybių iš kaltininkų išieškoti patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, arba jeigu tokia galimybė ir atsiranda, žalos išieškojimas ilgai užsitęsia. Kita vertus, juk ne visada smurtą patyrusiam žmogui būna malonu bendrauti su kaltininku, teikti jam pretenzijas bei reikalavimus. Todėl belieka tiktai džiaugtis, kad valstybė priėmė įsipareigojimą kompensuoti bent dalį žalos atlyginimo. Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims gali būti atlyginta ir turtinė, ir (arba) neturtinė žala, tai reiškia - tai, ko jie neteko dėl prarasto darbingumo, kokių turėjo išlaidų gydymui ir t. t. Minėtas įstatymas priimtas atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų pagrindu. Tai reiškia, jog panašūs įstatymai veikia beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Tiesa, jie šiek tiek skiriasi nuo priimto Lietuvoje. Pirmiausia todėl, kad, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes, pas mus galiojantį įstatymą galima vadinti minimalistiniu, nes kompensuojama ne visa nusikaltėlio padaryta žala, o tiktai tam tikra jos dalis. D. Bogdanovas patikino, jog nukentėjusiuoju asmeniu, kuriam bus suteikta tokia teisė, gali būti pripažintas ne tik Lietuvos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, o LR tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais - ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu padarytas nusikaltimas. Tai reiškia, jog teisę į žalos atlyginimą turės ir dauguma mūsų šalyje nukentėjusių užsieniečių...
Žalos atlyginimo dydis priklausys nuo nusikaltimo sunkumo
Taigi, kol kas numatoma kompensuoti tiktai smurtiniais nusikaltimais, per kuriuos tyčia nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, atimta gyvybė arba pasikėsinta į jo seksualinio apsisprendimo laisvę bei neliečiamumą padaryta žala. Yra numatytos ir konkrečios išmokų sumos. Jeigu per smurtinį nusikaltimą atimama žmogaus gyvybė, kompensuojama turtinė žala negali viršyti 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL). 50 MGL išmokama, įrodžius, jog buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar pasikėsinta į jo seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. 25 MGL - jeigu žmogus patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neturtinė žala kompensuojama taip: žmogaus nužudymo atveju - 30 MGL, sunkaus sužalojimo ar pasikėsinimo į seksualinį apsisprendimą ar neliečiamumą atveju - 20 MGL, o esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui - 10 MGL (Priminsime, jog vienas MGL yra lygus 125 litams). Be to, atsižvelgus į tai, jog kartais baudžiamasis procesas užsitęsia, turtinė žala gali būti kompensuojama avansu, tačiau ji negali viršyti 25 MGL.
Žalos atlyginimą išmoka specialus fondas
Tokiam tikslui įgyvendinti yra sukurtas fondas, kuriame sukauptas ir nuolat papildomas lėšas valdo Teisingumo ministerija. Mūsų piliečiai dar nėra gerai susipažinę su šiuo įstatymu ir todėl neskuba juo pasinaudoti, nes nuo jo įsigaliojimo praėjo vos keletas mėnesių. Taigi, visi asmenys, kurie nukentėjo nuo smurtinių nusikaltimų, sulaukę teismo arba kitų teisėsaugos institucijų sprendimo (juk, pavyzdžiui, kaltininkui mirus arba atsiradus kitoms aplinkybėms, byla gali ir nepasiekti teismo) bei negavę kaltininko padarytos žalos atlyginimo, turi teisę prašyti, kad tai padarytų valstybė. Jiems reikėtų kreiptis į Teisingumo ministeriją, kur teks užpildyti atitinkamos formos prašymą, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, antstolio surašytą aktą, santuokos, giminystės ar išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus. Fondo administratorius privalo priimti sprendimą ne vėliau kaip per mėnesį. Tokios žalos atlyginimo gali tikėtis tik tie asmenys, kurie nukentėjo po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Ar toks įstatymas, tiesiogiai panaikinantis dalį nusikaltėlių atsakomybės, neskatins juos ir toliau daryti nusikaltimus? Juk, pajutę, jog jokios žalos atlyginti nereikės, nusikaltėliai gali pasijusti nebaudžiami. Tačiau advokatas D. Bogdanovas patikino manąs, jog taip neatsitiks. Be to, esą teismas įvykių kaltininkams gali paskirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir tam tikro dydžio baudą, kuri bus pervedama minėtam fondui. Tokiu būdu šį fondą papildys ne tik skiriamos valstybės, bet ir iš pačių kaltininkų išieškotos lėšos. Tik, sunku prognozuoti, kaip šias lėšas pavyks išieškoti...
Užsienyje patirta žala taip pat atlyginama
Pastaruoju metu vis daugiau mūsų tautiečių išvyksta į užsienį. Vieni ten keliauja dirbti, kiti - mokytis, treti - pailsėti. Deja, ne visiems tos kelionės būna sėkmingos. Ne vienas lietuvis užsienyje jau yra tapęs nusikaltėlių auka. Todėl derėtų žinoti, jog net ir tokiais atvejais nukentėjėliai gali tikėtis, kad jiems bus atlyginta patirta turtinė bei neturtinė žala. Priimant sprendimą, vadovaujamasi tais įstatymais, kurie galioja konkrečioje valstybėje. Pavyzdžiui, prisiminkime vasarą Didžiojoje Britanijoje, Londone, įvykdytus teroristinius aktus - sprogdinimus, per kuriuos nukentėjo daugybė žmonių, jų tarpe ir užsienio piliečių. D. Bogdanovas patikino, jog visiems jiems bus išmokamos didžiulės kompensacijos. Beje, Didžiojoje Britanijoje asmenims, patyrusiems neturtinę ar turinę žalą, numatytos gana solidžios išmokos. Pavyzdžiui, vienos kojos netekusiam nukentėjėliui išmokama virš 40 000 svarų sterlingų, o praradusiam abi kojas - net 110 000 svarų sterlingų. Visur galioja nerašyta taisyklė - jeigu valstybė negali užtikrinti saugumo savo teritorijoje - už tai ir atsako. Beje, anksčiau buvo akcentuojama daugiau moralinė atsakomybė, dabar ji užfiksuota įstatymais, kurie patirtą žalą leidžia kompensuoti pinigais.
