Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vykdydami dar prieš metus priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, uostamiesčio policijos pareigūnai sausio 30-ąją į "Ryto" vaikų globos namus atvežė du paauglius - 15 metų Liną bei metais jaunesnį jos brolį Gerardą. Jiedu buvo paimti iš vieno Taikos prospekte esančio namo rūsio. Kaip vėliau pasakojo minėtos vaikų globos įstaigos direktorė Regina Milašienė, paaugliai buvo labai apleisti, purvini, nešvariais drabužiais, apkibę voratinkliais, utėlėti, susigūžę. Brolis nė per žingsnį nesitraukė nuo sesers, atrodė labai išsigandęs. Darbuotojoms ilgai nepavyko vaikų prakalbinti, tačiau jie leidosi išprausiami, pasikeitė drabužius. Atrodo, jog naujos gyvenimo sąlygos - tvarkingi, šilti kambariai, švarios lovos, geras maistas - jaunuoliams patiko. Paaiškėjo, kad dėl tėvo kaltės (kitu atveju pastarasis grasino išvešiąs juos į internatą) šie paaugliai jau dvejus metus nelankė mokyklos, valkatavo, dažnai rausdavosi šiukšlių konteineriuose.
Tėvams atimta teisė auginti vaikus
Minėti faktai buvo aptariami šių vaikų globos ir rūpybos klausimą nagrinėjant teisme. Jų tėvai - Nijolė ir Jurgis Gerardas F. - Vaikų teisių apsaugos įskaitoje įrašyti nuo 1993 metų kaip šeima, netinkamai auklėjanti ir prižiūrinti savo nepilnamečius vaikus. Abiem tėvams nustatytas invalidumas dėl psichikos ligos. Klaipėdos VTAT duomenimis, ši šeima gyvena vieno kambario labai netvarkingame bute. Pasirodo, Lina su Gerardu ne tik valkatavo, bet ir buvo pradėję vagiliauti, pažeidinėti viešąją tvarką. Atvykus į namus VTAT darbuotojams, pedagogams ir net policijos pareigūnams, vidun niekas neįsileisdavo. VTAT nuomone, vaikus reikėjo kuo greičiau atskirti nuo tėvų, kadangi šie dėl savo ligos negalėjo jų tinkamai auklėti, prižiūrėti ir rūpintis. Įvertinęs visus šiuos faktus teismas nusprendė Linai nustatyti nuolatinę rūpybą, o Gerardui - nuolatinę globą ir brolį su sesute apgyvendinti "Ryto" vaikų globos namuose. Paaugliai buvo atskirti nuo tėvų. Deja, kaip paaiškėjo, šį teismo sprendimą pavyko įgyvendinti nuo jo priėmimo praėjus tiktai metams.
Tėvas pagrobė savo atžalas
Kuomet atrodė, jog pagaliau vaikais visapusiškai pasirūpinta, jie saugūs, pavalgę ir aprengti, jau kitą dieną į globos namus atvyko įpykęs J. G. F. Vyriškis ėmė plūsti auklėtojas, grasino jas išpjausiąs, iššaudysiąs, vienai net užsimojo smogti kumščiu. Pasišaukęs savo vaikus (jie kartu su kitais globotiniais tuo metu buvo salėje vykusiame renginyje) liepė kuo greičiau iš čia eiti kartu su juo. Nieko negelbėjo darbuotojų bandymas su tėvu ramiai pasikalbėti, paaiškinti, jog vaikai čia apgyvendinti ne be teisinio pagrindo, galiausiai jį nuraminti. Vyriškis, net neleidęs savo atžalų aprengti šiltais viršutiniais drabužiais, tiesiog apsiavusius šlepetėmis išsivedė jėga. Paaugliai buvo visiškai paklusnūs - buvo matyti, jog tėvo bijo... Beje, tą dieną oras buvo labai prastas - lynojo, pūtė šaltokas stiprus vėjas. Tačiau nieko nepaisydamas tėvas vaikus išsivedė pusnuogius. Globos namų vadovei nieko kito nebeliko, tiktai kviesti policiją. Pareigūnai neskubėjo (čia juk ne žmogžudystė ar plėšimas), tad pagrobtų vaikų paieškos užsitęsė. Vertindama tokią situaciją "Ryto" vaikų globos namų direktorė R. Milašienė prisipažino suprantanti tėvo meilę savo vaikams - gal jis, sužinojęs, kad vaikai atskirti nuo šeimos, ir patyrė šoką, tačiau turėjo realiai įvertinti situaciją...
Baimė dėl ateities
Į šią globos įstaigą Lina su Gerardu buvo sugrąžinti jau kitą dieną. Juos pavyko surasti tuomet, kai tėvas iš savo namelio kolektyviniuose soduose jiems leido aplankyti mieste gyvenančią motiną. R. Milašienė tikino dėsianti visas pastangas, kad šie vaikai sugrįžtų į normalų gyvenimą, pritaptų prie bendraamžių, toliau tęstų mokslą. Šiuo metu tvarkomi reikalingi dokumentai - norisi, kad brolis ir sesuo lankytų netoli "Ryto" globos namų esančią mokyklą. Beje, jiedu nori mokytis, viskuo domisi, džiaugiasi galėdami žiūrėti televizorių, nes jo namuose nebuvo. Vis dėlto R. Milašienė pasakė nuogąstaujanti dėl tolesnio tėvo elgesio. Jos žodžiais tariant, sunku prognozuoti, ką gali iškrėsti tam tikrų sveikatos problemų turintis žmogus. Juk pirmą kartą įsibrovęs į globos namus jis atėjo su pagaliu, o kas gali paneigti, kad kitąsyk neateis apsiginklavęs peiliu? R. Milašienė mano, jog šiai šeimai pagalba buvo reikalinga daug anksčiau...
Pas apygardos prokurorą - su vėliava ir šunimis
Pasirodo, J. G. F. nesėdi rankų sudėjęs. Apsijuosęs transparantais, nešinas jau neegzistuojančios Lietuvos SSR vėliava bei lydimas dviejų šunų vyriškis atkeliavo į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Jis panoro pats vyriausiajam apygardos prokurorui Ignui Lauciui (esą pažįstąs jį iš vaikystės) įteikti pareiškimą, kuriame reikalavo sugrąžinti iš šeimos išplėštus vaikus. Vyriškis buvo nusiteikęs karingai, pasakojo, jog šiam žygiui, kurį pradėjo nuo savo žmonos buto durų, ruošėsi visą naktį. Prie žvakės šviesos gamino transparantą, rašė ant jo žodžius, susirado sovietinės Lietuvos vėliavą (esą dabartinės mūsų valstybės simbolio neturįs, be to, esąs pusiau žemaitis, pusiau lietuvis, pusiau rusas, tad tokia vėliava - kaip tik), kelionėn pasiėmė du savo šunis (iš viso jų turi aštuonis). Vyriškis esą norėjęs atkreipti visuomenės dėmesį, todėl surengęs eiseną gatvėmis.
Nereikia nei lavonų, nei narkomanų
Vyriškio teigimu, jau ne vienerius metus jis gyvena Klaipėdos pakraštyje, kur yra savavališkai susirentęs nedidelį namuką. Vis dėlto jis dažnai aplanko savo žmoną bei vaikus, atveža jiems valgyti. Vyriškis prisipažino, jog gaunamos invalidumo pensijos ne visuomet pakanka pragyvenimui, todėl neretai pasirausiąs šiukšlių konteineriuose, kur randąs dar gana neblogų drabužių, avalynės, kitų daiktų, maisto produktų. Jurgiui Gerardui tai neatrodo žema. Dėl to jis tikino, jog jo vaikai (esą labai gražūs) tikrai sotūs, aprengti, žodžiu, jiems nieko netrūksta. Vyriškis piktinosi kaimynais, kitais gyventojais, kurie apkaltino jo vaikus valkatavimu ir pasistengė, kad šiuos apgyvendintų globos namuose. Vyriškis pripažino, jog vaikai nesimoko todėl, kad mokykloje jiems buvo brukami narkotikai, o jų atsisakius grasinama susidoroti. "Man nereikia nei lavonų, nei narkomanų, todėl vaikams neleidau eiti į mokyklą", - bandė savo tiesas įrodinėti 60 metų tėvas. Jis įsitikinęs, jog dukrai pakanka septynių, sūnui - šešių klasių išsilavinimo, svarbiausia - kad jie neužaugtų girtuokliais, narkomanais ar rūkaliais, kad niekad neturėtų daug pinigų, nes tuomet lengvai pasiduosią visiems žalingiems įpročiams...
