Į kovą su žolės padegėjais pareigūnai pasitelkė sraigtasparnius

(BNS). Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais sraigtasparniu iš oro žvalgys ir stebės, kur Lietuvoje deginama pernykštė žolė. Jie specialia filmavimo įranga fiksuos šiuos gaisrus ir GPS aparatais identifikuos tikslią jų vietą, kad pagal gaisro židinį būtų nustatyti žemių, kur degė žolė, savininkai. Surinkti duomenys bus perduoti atitinkamoms institucijoms, kad dėl blogos ūkininkavimo praktikos tokiems ūkininkams būtų apribotos galimybės gauti Europos Sąjungos išmokas. Stebėjimai sraigtasparniu bus atliekami tol, kol nesiliaus pernykštės žolės deginimas, pranešė Aplinkos ministerija. Pastaruoju metu pernykštės žolės deginimas Lietuvoje įgijo grėsmingą mastą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, nuo balandžio 17 iki 23 dienos buvo užregistruoti 1 tūkst. 785 gaisrai atvirose teritorijose. Jų metu išdegė 14 tūkst. 514 hektarų plotas. Vien pirmadienį ugniagesiams teko vykti į 502 tokius gaisrus. Todėl Aplinkos ministerija ėmėsi papildomų priemonių gamtai apsaugoti. Kadangi daugiausia žolės gaisrų kyla rytinėje Lietuvos dalyje, čia ir sutelktos pagrindinės pajėgos. Vilniaus, Utenos, Alytaus ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentų teritorijose nuolat budinčioms mobilioms aplinkos apsaugos inspektorių grupėms padės iš kitų regionų departamentų atvykę kolegos, miškininkai, nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojai. Nuo degančios sausos žolės liepsnos labai greitai persimeta į miškus. Dėl šios priežasties vien iki pirmadienio kilo 90 miško gaisrų ir išdegė 58 hektarų miško. Miškininkams itin skaudu, kad dėl žolės gaisrų žuvo apie 100 hektarų pernai ir užpernai pasodintų jaunuolynų. Miškai būtų nukentėję gerokai stipriau, jeigu ne jais besirūpinančių žmonių pastangos. Nuo balandžio 10 dienos urėdijų darbuotojai kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais, neskaičiuodami darbo valandų, miškus stebi visą parą ir, kilus gaisrui, operatyviai jį lokalizuoja. Šiuo sausringu laiku gaisrai itin pavojingi ne tik miškams, bet ir durpynams. Kad nuo gaisrų būtų apsaugotas brangiausias Lietuvos turtas - gamta, nepakanka vien aplinkosaugininkų pastangų. Pati visuomenė turi būti suinteresuota sučiupti už rankos tuos piktavalius, kurie dėl paprasčiausio apsileidimo ar tingėjimo pasirenka lengviausią būdą atsikratyti pernykštės žolės - ją padega.