Irena ZUBRICKIENĖ
- Čia - mūsų kaimo šviesulys! Mūsų užeiga, susiruošus į kaimo centrą, ir galas kelio, kai linguoja galva ar kvaitulys į šonus mėto! O kitą kartą - ir sielos užuovėja, norint tik pasižmonėti, iš namų išeiti! - išklausiusi, kuo domisi į Gavaltuvos kaimo (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) ambulatoriją užsukę nematyti svečiai - "Akistatos" korespondentai, laukiamajame džiugiai išpoškino vietos gyventoja Leokadija Mikaliūkštienė (75 m.).
- Dabar jau ir sirgti nebijome! - jai nuotaikingai antrino gavaltuviškė Albina Cvilikienė (76 m.).
Opa opa - į Europą
Jeigu nestovėtum pačioje ambulatorijoje, negalėtum suprasti, kokį savo kasdienybės stebuklą garbina šios kaimo moterys. Prieš gerą pusmetį tokių džiugių kalbų gavaltuviškės, net ir pasamdytos, būtų nedrįsusios garsinti.
Taigi tas "stebuklas" - tai linksmai nuteikiančia iškaba, kurioje iš tolo matyti žodelis "OPA", iš tolo akį patraukiantis nedidelis šviesus pastatėlis pačioje Gavaltuvos kaimo širdyje. "OPA" - Onos Parplėnienės (iš pirmųjų raidžių) ambulatorija, kurios savininkė yra didelę darbo patirtį sukaupusi medikė, kone 400 gavaltuviškių ir artimiausių kaimų gyventojų šeimos gydytoja. Taikliai sumanytas ambulatorijos pavadinimas traukte traukia už liežuvio šmaikštesnius gydytojos pacientus - esą "opa, opa - į Europą!"
Europa išties yra susijusi su šia ambulatorija: įstaiga gyvuoja Europos Sąjungos (ES) struktūrinių paramos fondų dėka, kai gydytoja O. Parplėnienė (kaip ir dar ne vienas Lietuvos medikas) laimėjo projektą "Parama kaimo gyventojų medicininio aptarnavimo pagerinimui". Tos paramos dydis - 361 tūkstantis litų, kurie skirti ir pagrindinės O. Parplėnienės ambulatorijos Sasnavoje renovacijai, ir padaliniui Gavaltuvoje.
- Jeigu ne Europos Sąjungos parama, šiandien Gavaltuva nebeturėtų savo ambulatorijos ir gyventojai būtų priversti ieškoti galimybių pasiekti aplinkinius medikus Antanave, Kazlų Rūdoje, Sasnavoje, Marijampolėje ir sugaišti daugiau laiko, - sakė gydytoja O. Parplėnienė. - Tiems, kas nevažinėja savais automobiliais, tai būtų nemenka problema, nes pastaruoju metu buvo pertvarkyti maršrutinio transporto grafikai - reisų mažiau ir ne visi patogiu laiku. Vien dėl to pagyvenę gavaltuviškiai gali džiaugtis, kad ambulatorija jiems pasiekiama kasdien.
Grėsė likti be medikų
Anksčiau Gavaltuvos medicinos punktas buvo įsikūręs daugiabučio antrajame aukšte. Medikės darbavosi viename kabinete. Kaip vaizdžiai pasakojo kaimo bendruomenės aktyvi narė L. Mikaliūkštienė, pacientai laukdavo susigrūdę ir tamsoje, šaltis ir sienų drėgmė (buvo nekūrenama), rodės, minutėmis aštrino nesveikatą ir varė į depresiją, laukiantieji sėdėdavo "ložėse", kurios buvo supuvusios ir sėdint neretai apvirsdavo. Antrajame aukšte nebuvo vandens - jį medikėms tekdavo nešiotis iš pirmojo. Sunkiai vaikštantys ligoniai, vos pagalvoję, kad pas gydytoją reikės kopti laiptais, mieliau, nors ir per vargą, organizuodavosi kelionę automobiliu į seniūnijos centrą arba į Marijampolę. Ne kartą medikėms, iškvietusioms greitąją pagalbą, ligonį tekę vesti laiptais pasitelkus tuo metu koridoriuje laukusius sveikesnius pacientus.
- Rodės, ir sveikesnis rimtai susirgdavo, jeigu turėdavo ilgiau laukti toje "tiurmoje", - prisiminė L. Mikaliūkštienė dar nesenus laikus. - Be to, šalia yra laisvalaikio salė - vadinamieji kultūros namai. Kartais ten repetuojantys ar šiaip triukšmaujantys vaikai taip nuvargindavo, kad išeidavai skaudama galva.
Buvęs nejaukus ir todėl nepopuliarus medicinos punktas merdėjo. Į jį kreipdavosi tik kraštutinio atvejo prispirti gyventojai. Prieš keletą metų sparčiai sklido pagrįstos kalbos, kad privatizuotose patalpose esantis punktas tuoj bus visiškai uždarytas. Dažniausiai žmonės jame galėdavo tikėtis sutiksią tik felčerę (dabar - bendruomenės slaugytoją) Janiną Siaurazienę, čia kantriai besidarbuojančią nuo 1986-ųjų. Susirgusieji numodavo ranka - esą kokia čia nauda iš tokio medicinos punkto?..
Dar neatlėgęs įkurtuvių džiaugsmas
Todėl kalbos, kad sudegusių kultūros namų katilinės apleistos patalpos, esančios prie buvusio medicinos punkto, bus rekonstruojamos ir jose įsikurs nauja ambulatorija, gavaltuviškius labai džiugino. Sklypo subtilybių ir statybos darbai kiek užtruko, kol šių metų liepą švariuose, erdviuose, dažais kvepiančiuose kabinetuose medikai priėmė pirmuosius naujosios ambulatorijos pacientus.
Atskirame vieno aukšto pastatėlyje dabar įsikūrusi Gavaltuvos ambulatorija - tai trys jaukūs kabinetai, erdvus laukiamasis ir patogi tualeto patalpa. Šaltas ir karštas vanduo, šildymo sistema - viskas žmogaus gerovei. Pagarbiai nusiteikę ambulatorijos lankytojai, kaip įsitikino korespondentė, batus nusivalo dar likus 20 - 30 metrų iki įėjimo, radę lopinėlį drėgnos žolės, tarsi žengtų į tikrą šventovę. Neįgaliems pacientams patekti į vidų įrengtas pandusas. Ambulatorija dirba pagal paskelbtą grafiką - 4 dienas per savaitę (savaitgalį ir ketvirtadienį nedirba) nuo 11 iki 15 valandos. Tuomet čia visada būna bendruomenės slaugytoja Janina Siaurazienė. Kitomis valandomis ši medikė lanko ligonius namuose. Antradieniais ambulatorijos lankytojų būna daugiausia, nes tuomet visada iš Sasnavos atvyksta dirbti pati ambulatorijos savininkė O. Parplėnienė. Anot gydytojos, šiomis dienomis ji tikrai neturi kada panuobodžiauti, nes jeigu lankytojas nesiskundžia rimtu negalavimu, tai pareigingai pasidomi savo kraujo spaudimu, pasiteirauja daktarės nuomonės apie nutirpstančias galūnes, rūpestingai duoda pačiupinėti įtartinus gumbelius, paprašo paanalizuoti užrašus, kuriuose kruopščiai suregistruoti kelių dienų kūno temperatūros svyravimai, arba tiesiog pasigiria, kad pagaliau vedė senbernis sūnus ar pagimdė jaunėlė dukra. Užtat gydytoja O. Parplėnienė kone kiekvieno paciento irgi turi ko paklausti ir be sveikatos reikalų: kaip auga mažoji anūkėlė, ar parsirado pražuvėlis sūnus, kaip pasisekė atšvęsti jubiliejų ir panašiai. Beje, ir mums lankantis gydytoja nuotaikingai spaudė ranką dėl to nustebintai atėjusiai L. Mikaliūkštienei, ką tik atšventusiai savo "apvalų" gimtadienį.
Laukiamajame - diskusijų klubai
Gydytojos darbo antradieniais lankytojų, kaip minėta, netrūksta. Jų apsilankymai, užsiregistravus iš anksto (telefono numeris skelbiamas ant darbo grafiko, užrašytas dideliais skaičiais), spūsties dažniausiai nesudaro, nes kiekvienas stengiasi laikytis nurodyto laiko. O jeigu lankytojai laukiamajame užpildo visas kėdes, tai tada net ir diskusijų klubą pačia įvairiausia tematika būtų galima suorganizuoti. Korespondentė įsitikino, kad atėjusios moteriškės nelinkusios viešai apkalbėti kaimynių ir jų netvarkomų kampų, todėl nesikužda. Užtat tikros aistros verda sprendžiant, ar jau susitaikys kokia nors Marijana su Luisu žiūrimame TV seriale, ar užklups meilužį medžiojantys TV pagalbininkai, ar demaskuos TV privatūs detektyvai paprastus miltelius dėl vyrų potencijos pardavinėję apgavikai... Kaimiečių aistras kaitina ir kalbos apie politiką.
- Raminti ir skirstyti susipešusių dar neteko, bet kad žmonės išsikalba nuo širdies, tai tikrai aišku, - šypsojosi dažniausia tokių diskusijų liudininkė felčerė Janina. - Išeina net švytėdami gera nuotaika!
Pasitiki savo medikėmis
Klausėme ambulatorijos lankytojų ir, rodos, giliau: ar perdažytos sienos bei jauki, šilta patalpa lemia ir medikų darbo kokybę? Moterys vieningai palaikė viena kitą: dėl Gavaltuvos ambulatorijos medikių jos neturi ko skųstis - antraip keltų ranką, išėjusios į plentą, ir stabdytų pakeleivingą automobilį kitų medicinos įstaigų link, nepaisydamos ir kilometrų! Ir tikrai: tiek gydytoja O. Parplėnienė, tiek bendruomenės slaugytoja J. Siaurazienė (tik toks šios ambulatorijos kolektyvas, į kurį dar įeina ir valytoja, arba sanitarė, Ramutė) - senos bendradarbės, nesantaikos ar skandalų blaškomos jos nebūtų užsilikusios toje pačioje vietoje.
- Gavaltuviškiams nereikia važinėti ieškoti medikų, kai ligoniams paskiriami leidžiamieji vaistai, čia suleidžiami medikamentai į veną, lašinės, atliekami skiepai ir kai kurie tyrimai, padaroma širdies kardiograma, esant reikalui, ligonis pas mus turi vietą pagulėti ir būti stebimas nors ir kelias valandas, taip pat čia galima įsigyti būtiniausių vaistukų, - gydytoja O. Parplėnienė detalizavo ambulatorijos darbo kasdienybę. - Kartais pasikviečiame atvykti okulistą, galvojame ir apie kitų medicinos sričių specialistus - kad tik patogiau būtų kaimo žmogui.
Reikia kaip duonos kasdieninės
Gydytoja akcentavo, kad minėtas projektas ES paramai gauti buvo orientuotas būtent į kaimo žmogų. Jau 33 metus dirbančios O. Parplėnienės aptarnaujamoje teritorijoje - net 99,8 proc. kaimo gyventojų. Trečdalis jų - perkopusieji 60-metį, kuriems ir 6 ar 8 kilometrų kelias pas medikus būna sudėtinga problema. Tad perspektyvi ambulatorija - gyvybiškai svarbus objektas. O atokiau gyvenantys ir sunkiau sergantys ligoniai lankomi ambulatorijos visureigiu, kuris, beje, irgi - ES paramos dalis.
- Kur kitur, jeigu ne savo kaimo ambulatorijoje medikė kiekvienam yra lyg artima draugė: iškart nuramins, vos paėmusi už rankos ir pavadinusi vardu, net į kortelę nedirstelėjusi? - atsakymo nelaukdamos džiugiai klausė Gavaltuvos moterys, kartu išsiduodamos, kad jos labai pasitiki savo medikėmis ir todėl tvarkingą kaimo ambulatoriją lygina su šventove ir stebuklu. - Mums šios įstaigos reikia kaip duonos kasdieninės. Kitą kartą užeiname čia vien todėl, kad yra su kuo pasikalbėti ir šiltai pabūti.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Gavaltuvos ambulatorija puošia kaimo centrą
- Gydytoja O. Parplėnienė - patyrusi šio krašto medikė
- Gavaltuviškė A. Cvilikienė dabar jau nebijo susirgti
- Stasė Luckuvienė dažnai ateina tik kraujo spaudimo pasimatuoti
- L. Mikaliūkštienė naujojoje ambulatorijoje jaučiasi kaip iš "tiurmos" išėjusi
- Bendruomenės slaugytoja J. Siaurazienė visus lankytojus vadina vardais, nes šiame krašte dirba per 20 metų
