4. Tarp ryklių ir pagundų
Dauguma Dominikos viešbučių aptverti ne tik nuo sausumos, bet ir nuo jūros pusės. Palikta koks 100 metrų maudynėms, o toliau - tinklinė užtvara. Iki užtvaros už tavo gyvybę atsako viešbučio administracija, o jei plauksi toliau - būk malonus ir saugokis pats. Ir tai ne dėl to, kad gali nuskęsti, o todėl, kad šiltame Karibų jūros vandeny knibždėte knibžda ryklių. Jie paplitę visose jūrose ir vandenynuose, tačiau ypač mėgsta tropikus ir subtropikus. Prisimenat Ernestą Hemingvėjų, kurio aprašytas senis žvejojo gretimoje, Sargoso, jūroje?
Senis ir jūra
Senis, sužvejojęs didžiulę žuvį, kuri netelpa į laivelį, pasuka namų link. Nepraėjo nė valanda, ir jį užpuolė pirmasis ryklys. "Tai buvo labai didelis mako rūšies ryklys, sutvertas plaukioti taip greitai, kaip plaukia pati greičiausia žuvis jūroje, ir visas jis buvo gražus, išskyrus nasrus, - rašė E. Hemingvėjus. - Jo nugara buvo tokia pat mėlyna kaip ir kardžuvės, pilvas sidabrinis, oda lygi ir daili. Jis būtų niekuo nesiskyręs nuo kardžuvės, jeigu ne milžiniški nasrai, kurie dabar buvo smarkiai sučiaupti, nes ryklys greitai plaukė arti jūros paviršiaus, lengvai rėždamas vandenį savo nugariniu peleku. Už sučiauptų dvigubų ryklio lūpų ėjo aštuonios eilės kreivų dantų. Tai nebuvo paprasti piramidės formos dantys, kuriuos turi daugelis ryklių. Jie panėšėjo į žmogaus pirštus, riestus kaip žvėries nagai. Ilgumo tie dantys buvo sulig senio pirštais, o iš kraštų aštrūs tarsi skustuvo ašmenys. Tokia žuvis sutverta maitintis visomis jūros žuvimis, netgi tokiomis greitomis, stipriomis ir gerai apsiginklavusiomis, kurios nebijo jokio priešo". Senis su pirmu rykliu susidorojo gana greitai, tačiau kol parplaukė iki kranto, turėjo kovoti dar su dešimčia ryklių. Senis nuo ryklių atsigynė, bet savo laimikio, didžiulės žuvies, neteko. Tačiau ne visiems kovos su rykliais baigiasi taip laimingai. Lankantis Haityje teko išgirsti liūdnesnę istoriją.
Baisiausi žudikai
Rytas prie gražiausios pasaulyje - Karibų - jūros buvo nuostabus. Keturi vyrai išsinuomoja seną motorinį žvejų laivą ir išplaukia į jūrą. Po keturių valandų sugenda siurblys ir vanduo pradeda sunktis į užpakalinę laivo dalį. Vyrai griebiasi kibirų, tačiau tai nebepadeda ir laivas ima skęsti. Prieš panirdamas po vandeniu jis dar ir apsiverčia. Tai gal ir gerai, nes vyrai gali užsiropšti ant kilio ir laukti pagalbos. Laivu plaukė 51 metų buvęs policininkas Filipas Hardingas, jo draugas seržantas Kingslis Lobordas, seržantas Varikanas ir inspektorius Sutonas. Jūra vis dar rami ir vyrai žino, kad iki vakaro jų niekas nepasiges. Du jaunesnieji - seržantas Varikanas ir inspektorius Sutonas nusprendžia plaukti iki kranto. Tuo metu skęstantieji yra maždaug už dviejų kilometrų nuo Kaiko salos vakarinės dalies. Filipas ir Kingslis žiūri į nutolstančius draugus ir viliasi sulaukti pagalbos. Deja, slenka valandos, kepina saulė, o horizonte - jokio laivo. Vakarop pakyla vėjas ir laivą pradeda nešti tolyn į jūrą. Galiausiai Filipas sako: "Situacija vis pavojingesnė. Palik mane čia ir kol dar ne vėlu, plauk kranto link". Kingslis nuplaukia, o Filipas ant kilio lieka vienas. Temstant jūra vis labiau įsisiautėja. Kingslis apiplaukęs ratą po dešimties minučių grįžta atgal. Vyrai prilaikydami vienas kitą laikosi ant kilio. Naktį mėnesienoje skęstantieji pamato bangose ryškėjantį ryklio peleką. Rykliai laukia, kol banga nuplaus vyrus nuo laivo. Tada jie taps grobiu. Pagalbos iki šiol nėra, taigi du kiti draugai kranto nepasiekė. Geri plaukikai nuskęsti negalėjo, vadinasi, tapo ryklių aukomis. Nors laikoma, kad rykliai žmonių nepuola, tačiau gyvenime visko pasitaiko.
Sėdint ant kilio praslinko 24 valandos. Rykliai su siaubą keliančia kantrybe sukiojosi netoliese. Vyrus išgelbėjo vos ne stebuklas. Saulei tekant vėjas pakeitė kryptį ir bangos pradėjo nešti laivą kranto link. Likus mažiau negu kilometrui iki salos juos pastebėjo vilkikas ir atskubėjo į pagalbą.
Dar po 48 valandų buvo rasta inspektoriaus Sutono kūno dalis, o vėliau - ir seržanto kūno liekanos. Šie drąsūs vyrai plaukė į krantą ieškoti pagalbos savo draugams, tačiau sutiko pačius baisiausius žudikus.
Kad rykliai užpultų prie pliažų besimaudančius poilsiautojus, girdėti neteko. Apie ryklius žmogėdras dažniausiai kalbama Australijoje, tad neverta bijoti ir nardyti toliau nuo kranto. Į tokias maudynes viešbutyje kviečia instruktoriai. Jie ir atsako už saugumą.
Ligos be sienų
Vaikščiojant po miškus saloje galima sutikti ir krokodilų, ir skorpionų, ir kitokių didesnių ar mažesnių žmogaus priešų, tačiau viešbučio teritorijoje galite būti ramūs. Prieš eidami miegoti paklodėje skorpionų ar vorų galite neieškoti, nes jų čia nesurasite. Viešbučiuose rūpinamasi turistų saugumu, kambariai nuolat dezinfekuojami. Teko matyti, kad net voras, įrėpliojęs į balkoną, užvertė aukštyn kojas. Gal ir žmogaus organizmui tai ne visai sveika, bet užtat žinai, kad neparsiveši kokios nors maliarijos ar hepatito. Šiaip važiuojant į Dominiką ar Haitį rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A (sukelia kepenų uždegimą, užsikrėsti per nešvarias rankas, užterštą vandenį ir maistą galima bet kurioje pasaulio šalyje), nuo maliarijos (ligą sukelia uodų pernešamas parazitas. Vakcinos nėra, reikia savaitę prieš išvykstant pradėti gerti vaistus ir vartoti visą buvimo saloje laiką), nuo geltonojo drugio (virusinė kraujo infekcija, kurią perneša uodai; virusas labiausiai pakenkia kepenims). Tačiau jei žadate gyventi tik viešbutyje, negerti vandens iš čiaupo ir kaip Jonukas iš avies pėdos, užsikrėsti šiomis ligomis - maža tikimybė. Atogrąžų klimato šalyse paplitusi ir hemoraginė karštligė, kuria susirgę net 80 procentų žmonių miršta. Deja, vakcina nuo jos, kaip ir nuo AIDS, dar nesukurta. O užsikrėsti AIDS galimybė irgi nemaža. Pusnuogės ir karštos, nuolat klubus gundančiai kraipančios mulatės išgėrus romo pasidaro velniškai gražios. Tada tik laikykis.
Atsargiai, saulė!
O didžiausias priešas atogrąžose - ne visokie virusai, o saulė. Čia nudegti gali ne tik gulėdamas po tiesioginiais spinduliais, bet ir plaukiodamas vandenyje, būdamas pavėsyje. Ir ne tik vidurdienį, bet ir ryte, ir pavakary. Prieblandos saloje beveik nėra. Saulė pateka labai greitai, kepina visą dieną tiesiai į viršugalvį, o atėjus vakarui kaipmat nusileidžia. Mums, baltaodžiams, pirmosiomis dienomis kaitintis atogrąžų saulėje patariama tik 15-30 minučių. Tiek medikai pataria būti ir Baltijos pajūryje. Nė vienas nesiklauso šių patarimų, drąsiai gulasi Palangos pliaže bent jau valandai dviem ir dažniausiai nieko bloga nepajunta. Atogrąžose pajusite, o tada per visas atostogas teks sėdėti pavėsyje. Tad nelaukite, kol veidrodyje pamatysite besilupantį senjorą pomidorą, o iškart tepkitės kuo stipriausiais kremais, saugančiais nuo saulės. Ir atminkite, kad kremai padeda ne tik moterims, bet ir vyrams. Ir dar - nuo senų laikų buvo manoma, kad sveikas žmogus turi būti įdegęs, merginos galvoja, kad joms labai tinka šokoladinė oda. Aišku, saulė suteikia ne tik energiją, šilumą, gelbsti mus nuo rachito, dovanoja gerą nuotaiką, bet ir galimybę susirgti odos vėžiu. Tad jos spinduliais nereikia piktnaudžiauti nei pietų kurortuose, nei Lietuvoje.
Žemyn upe
Veik visuose viešbučiuose jums pasiūlys paplaukioti kalnų upėmis. Tas malonumas ne toks ir pigus - nuo 45 iki 130 dolerių, bet norinčiųjų atsiranda. Turistiniai šalmai, neperšlampami rūbai, gelbėjimosi liemenės ir plastikinės baidarės kraunamos į automobilius. Turistai sėda į mikroautobusus, jei plauksite ramia upe, arba į džipus, jei ruošiatės kunkuliuojančioje vandens masėje leistis nuo kalno. Iki kalnų upelio ne visada ir privažiuosi. Tenka kelis šimtus metrų kepinant saulei tempti visą tą inventorių, maistą, vandenį. Aišku, nuo kalnų leidžiasi tik patyrę plaukikai. Negalvokit, kad instruktorius jūsų nepatikrinęs išleis į pilną pavojų kelią. Atsidūręs žemyn galva šaltam vandeny, profesionalas vienu irklo judesiu per 5 sekundes turi atsiversti. Jei pavyko - prašau, jums 15-20 kilometrų trasa žemyn upe, aplenkiant akmenis, šokant nuo slenksčių, virstant ir keliantis. Žodžiu, adrenalino paieška.
Pradedančiųjų plaukikų trasų ilgis irgi 15-20 kilometrų, bet jos eina upių slėniais. Plaukti - vienas malonumas. Krantuose tropinis miškas ar krūmai, vanduo šaltas. Tokioje upėje krokodilo tikrai nesutiksi, uodai irgi neskraido, užtat gali sugauti upėtakį. Baigus kelionę upe, jums gali pasiūlyti ir pajodinėti arkliu. Po palmių giraitę ir vietinius kaimelius.
