Mantas LIDEIKIS
Atėjus pavasariui, vasarai prasideda gyvulių grobimas. Dažniausiai vagys nusitaiko į stambiuosius - karves, arklius. Tačiau nespjaunama ir į smulkesnius - avis, ožkas, kiaulės, o kartais net ir į naminius paukščius.
"Akistatos" korespondentai, domėdamiesi esama padėtimi, apsilankė keliuose kaimuose. Ir kiekviename teko patirti, jog gyvulių vagių būta ir čia.
Apdraustų, tik neturi už ką
Netoli Vilkijos miestelio esančio Jaučiakių kaimo gyventoja, laikanti 30 avių ir 14 galvijų, teigė, jog nuo gyvulių vagių nukenčia beveik kiekvienais metais. Pernai vagys tiesiog iš tvarto, išlaužę duris, pagrobė 7 avis. Metais anksčiau nugvelbė lankoje besiganiusią telyčią. Iš raguočio beliko tik nukirsta galva ir išversti viduriai. Greta nusikaltimo vietos aptiktos automobilio, gali būti - autobusiuko, kuriuo išgabenta skerdiena, vėžės.
Tačiau ūkininkę nustebino policijos pareigūnų požiūris į vagystę. Moteris pasakojo, kad po avių vagystės atvykę policininkai, apžiūrėję įvykio vietą, suabejojo, ar čia iš viso būta vagystės. Mat prie tvarto nepastebėjo jokios transporto priemonės, kuria buvo galima išgabenti grobį, paliktų žymių. Tvarkos sergėtojai netgi leido sau padaryti išvadą, kad šeimininkė greičiausiai norinti gauti draudimą, ir tik dėl to kreipėsi į pareigūnus... Tuo tarpu gyvuliai net nebuvo drausti.
Parodžius išlaužtas duris, daugybę kojų pėdsakų aplinkui, ant žemės besivoliojančius išrautus avių vilnos kuokštus, pareigūnai atkirtę, kad tokias žymes galėjo palikti ir patys šeimininkai.
Pasak moters, nesulaukus paramos, teko bandyti ieškoti patiems. Atvykus žentui su dukra, dar netoliese gyvenusiam svainiui, patys aptiko ne mažiau kaip penkių vyrų, atėjusių per pievą, pėdsakus. Tačiau sekimas jais nedavė jokių rezultatų, vagys seniai buvo dingę. Vagišiai taip ir nebuvo sučiupti. O policininkai tik pagūžčiojo pečiais ir patarė geriau saugoti savo turtą.
Ūkininkė tikino, jog tikrai apdraustų gyvulius, tik kad pinigų tam neturi. Draudimo bendrovės draudžia tik visą ūkyje auginamą bandą. O kiekvieną bandos "narį" apdrausti kainuoja ne tiek jau mažai.. Tam kasmet tektų rasti ne po vieną tūkstantį litų. Kitu atveju belieka susitaikyti su nuostoliais...
O jie gana nemaži. Pasak šeimininkės, norint įsigyti vieną karvę, tenka mokėti po pusaštunto lito už kilogramą gyvo svorio. Jaunas veršiukas sveria iki 50 kilogramų, suaugęs raguotis, priklausomai nuo įmitimo, - nuo 300 iki 400 kilogramų. Už avies gyvą svorį tenka pakloti po 7 litus už kilogramą. Suaugusi avis sveria arti pusšimčio kilogramų.
Pavogsi - užmušiu
Netoliese gyvenantis vyriškis, vardu Rimas, taip pat sakė žinąs, kad apylinkėje gyvenantys kaimynai nesyk buvo nuskriausti gyvulių vagių. Baigęs akėti kaimyno lauką, žmogus meiliai paglosto savo svarbiausią pagalbininką - eržilą, vardu Bembis. Sutiktasis sako, jog arklį pirkęs už tūkstantį litų, dar labai jauną, vos dvejų metų, ir labai jį saugo. Paklaustas, ar sugebėtų įrodyti nuosavybę, jei kas pavogtų, žmogus tik nusijuokia.
- Iš karto pažinčiau, - sako jis.
Pasak Rimo netoliese gyvena pagarsėję gyvulių vagys. Vyras sako, kad vos tik nusipirkęs Bembį, iškart juos perspėjo, - jei tik pamėgins pavogti - susidoros.
- Taip ir pasakiau: "Pavagi - užmušu ir čia pat užkasu". Nė sykio nesikėsino, - džiaugėsi Rimas, glostydamas numylėtą arklį.
Neteko iš karto dviejų karvių
Kito Vilkijos apylinkėje esančio Ringovės kaimo gyventojų žodžiais, čia ramu. Ringoviečių vos kelios sodybos, tačiau žmonės draugiški, malonūs ir tikrai priešingi tam kaimiečių įvaizdžiui, kuris dabar labai paplitęs. Tačiau ir šio kaimo gyventojai negalėjo pasigirti visišku neliečiamumu. Štai kažkas prieš kurį laiką tiesiog iš lankos palei Nemuną išvedė iš karto dvi Romui Laurinavičiui priklausančias karves. Jas vieninteles vyras ir turėjo. Nuo to laiko pieną tenka pirkti parduotuvėje arba iš kaimynų.
Žinoma, buvo kreiptasi į policiją, bet tiek ir to darbo. Surašė protokolą, viskas tuo ir pasibaigė. Vyriškis prisipažino vėliau pats sekęs nuvestų karvių pėdsakais, rado vietą, kur jos buvo įlaipintos į automobilį ir išgabentos. Vagių rasti nepavyko...
Kitas šio kaimo gyventojas Valentinas Marcinkevičius taip pat skeptiškai vertina pareigūnų pastangas. Pasak jo, gyvulių vagys savo juodą darbą daro naktimis. Tuo tarpu artimiausia teisėsaugininkų įstaiga - Vilkijos policijos nuovada - dvyliktą valandą vakaro jau uždaryta. Po pusiaunakčio iškviesti policininkai atvyksta tik iš Kauno.
Žmonės kalbėjo, jog apskirtai pareigūnai dirba kaip valdininkai - aštuntą ryto ateina į darbą, o kai baigiasi darbo valandos, jų ir su žiburiu neberasi. Taip ir gyvenama - policija sau, gyventojai - sau. Tik pats gali atsakyti už savo turtą. Bet garantijų, kad nutvėręs vagį sugebėsi jo nusikaltimą įrodyti, vis tiek neturi.
Padarytų savą teismą
Vos už kelių kilometrų esančiame Purviškių kaime gyvenanti Elena Nevidonskienė ir jos šeima nuo gyvulių vagių taip pat nemažai prisikentėjo. Moters sūnus Dalius neteko net penkių karvių. Šeštąją praėjusiais metais šiaip taip pavyko rasti. Tačiau ir šį dingusį gyvulį, sekant pėdsakais, teko rasti patiems šeimininkams. Iš ganyklos palei Dubysos ir Nemuno santaką pagrobtą karvę vagišiai buvo paslėpę miškelyje, ant stataus šlaito. Matyt, laukė, kol viskas aprims ir galės ramiai nusivesti sau. Gudrių vagišių pasitaikyta. Pašnekovė tikino nujaučianti, kas kėsinasi į vietinių gyventojų turtą, tačiau kol nepagautas už rankos, tol ne vagis.
- Nemažai čigonų gyvena čia tokiam Saulėtekių kaime. Jie už butelį gali nugvelbti gyvulį. Tačiau ne sau, o pagal kieno nors užsakymą, - kalbėjo Elena.
O štai Janinos Makuckienės šeima iš gretimo Buivydų kaimo neteko dviejų arklių - Žvaigždės ir Bitės.
- Naktį ir nusivedė mūsų arkliukus, - guodėsi moteris.
Maža to, kitą naktį suįžūlėję vagys porą arklių pavogė ir iš kaimynų. Kalbinti gyventojai įsitikinę, jog gyvulių vagystės nesibaigs tol, kol už tai nebus sugriežtintos bausmės. Žmonės įsitikinę, jog net ir sučiuptų vagių niekas iš tiesų griežtai nebaudžia. Todėl ne vienas sučiuptam vagišiui mieliau žadą surengti savą teismą, negu kreiptis į teisėsaugą.
Paprašytas pakomentuoti tokią situaciją Vilkijos apylinkės seniūnas Arūnas Bačiūnas patikino, jog gyvulių vagystės - tikra rykštė. Norėdami užtikrinti žmonių turto saugumą seniūnijos darbuotojai drauge su policininkais rengia naktinius reidus, važinėja po kaimus, tikrina, ar viskas ramu. Tačiau, seniūno žodžiais, gyventojai ir patys privalo geriau rūpintis savo geru, akyliau saugoti nakčiai lauke paliekamus gyvulius. Tik ar galima to tikėtis iš keleto karvių savininko, kurio jau ir amžius neretai garbingas?
A. Bačiūnas pripažino, jog dažniausiai nuo vagių kenčia paprasti vieną kitą kavutę turintys kaimiečiai - jiems gyvulių saugumu pasirūpinti tikrai yra sudėtinga.
Tuo tarpu kaimų gyventojai jau seniai įsitikino, kad skęstančiojo gelbėjimas - paties skęstančiojo reikalas. Todėl ir savo turtą žmonės mėgina įvairiai apsaugoti. Įsirengia šviestuvus su judesio davikliais, diendaržyje nakčiai paliekamus galvijus patiki saugoti šunims. Tačiau ramaus miego tai neužtikrina...
