Rimantas VENCLOVAS
Prie išvažiavimo iš Tauragės miesto, Tilžės plento pašonėje, stovinčiame gražiame žaliame medinuke sekmadienio vakaro išgertuvės pirmo aukšto buto gyventojui Jonui Saldukui (43 m.) baigėsi mirtimi. Gero būdo Jonas kiekvieną turintį kuo numalšinti troškulį priimdavo į savo skurdų butą. Tiek ir to buto: kambarys ir virtuvėlė. Bet stalas yra, ant kurio gali pasistatyti atsineštą butelį, ir atsisėsti turėjo kur. O apsvaigę sugėrovai galėjo griūti čia pat, į dvi apšnerkštas lovas, numigti ir vėl galvoti, kaip "susiorganizuoti" butelaitį. Čia nuo pat Naujųjų metų "laikiną" pastogę buvo susiradęs ir žmonos iš namų išvarytas Rolandas Leščauskas (33 m.). Taip pat tinkamas ir šaunus sugėrovas Jonui.
Name gyvena kone penkios šeimos. Ir, žinoma, sekmadienio popietę abiejuose namo galuose buvo švenčiama. Jonas su savo nuomininku Rolandu šventė jau nuo penktadienio. Girtų barniai ir triukšmas kaimynų jau nestebindavo, tik visi nuogąstavo, kad gėrikai nepadegtų namelio, mat pastarieji išgėrę mėgdavo užmigti su cigarete ar užtrumpinti elektros laidus. Kaimynai jau kelis kartus, pajutę dūmų kvapą, dauždavo Jono buto langą ir užpildavo bepradedančią smilkti patalynę ir patį Joną. Tokia būdavo kasdienybė šiame namelyje.
Panoręs prisidėti prie geriančio Jono ir jo nuomininko, iš antro aukšto pavakare nusileido ir kartu su motina gyvenantis kaimynas Ruslanas Šavrinas (28 m.). Beldimo į duris vyrai neišgirdo, bet Ruslanas nesunkiai šią problemą išsprendė. Jausdamas, kad vyrai turi degtinėlės, Ruslanas dar pabeldė į lango stiklą ir, jį išgrūdęs, įsiveržė pas sugėrovus. Labai norėjęs aptarti pirmadienio "chaltūrą" ir Jonui pasiūlyti vietoj jo pasidarbuoti. Kaip jo rankoje atsirado išdaužto lango stiklo šukė, kuria Ruslanas, vyrams susistumdžius, perrėžė Jonui dešinės rankos žastą, papasakoti galėtų nebent tik išgerto alkoholio kiekis. Jonas, iš kambario nusvirduliavęs į virtuvėlę, suklupo prie kėdės. O Ruslanas grįžo į savo kambarį antrajame aukšte kruvina, sužalota ranka, kuria buvo suspaudęs stiklo šukę.
Po pusvalandžio iš parduotuvės grįžusi Ruslano motina Elvyra Šavrina rado sūnų išsitepusį krauju ir išsyk užsipuolė jį - ką jau spėjęs pridirbti?! Nusileidusi į pirmąjį aukštą, E. Šavrina pirmoji ir pamatė virtuvėje suklupusį Joną. Bandė dar jį pakelti, bet pamačiusi jau pamėlusias lūpas, klykdama išpuolė į koridorių, kur jau rinkosi kiti kaimynai. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Bet Jonui Saldukui medikai niekuo padėti jau nebegalėjo: stipriai nukraujavęs vyras buvo jau be gyvybės ženklų. Vienintelis nuomininkas Rolandas ramiai sėdėjo kambaryje ir pylėsi stiklinėn dar nespėtus suvartoti velnio lašus... Jam, likusiam vienam, be konkurentų sugėrovų, rūpėjo tik ištuštinti butelį, o ne kviesti medikus, kurie, jei būtų iškviesti laiku, dėl tokio sužalojimo dar būtų spėję išgelbėti Jono gyvybę. Atvykę policininkai abu sugėrovus išsivežė ir sulaikė juos dviem paroms. Po teismo medicinos ekspertų tyrimo J. Saldukas, jau antradienį amžino poilsio atgulė Tauragės kapinaitėse.
Iš Jono laidotuvių sugrįžę kaimynai negailėjo gerų žodžių velioniui - nors ir mėgdavęs išgerti, bet buvo taikaus būdo, niekada neatsisakydavo padėti žmonėms talkose. Uždarbiaudavo miestelyje, tik tas nelemtas potraukis svaigalams ir tokiems pat draugams žmogų ir nuvarė į kapus pirma laiko. Prieš pusmetį buvo mirusi jo motina, tad kaimynai ne kartą raginę jį susitvarkyti buto paveldėjimo dokumentus, bet šis vis laiko pritrūkdavęs. Ruslanas, pasak kaimynų, kol blaivus, irgi geros "dūšios", bet išgėrusio geriau pasisaugoti: tapdavo neprognozuojamas ir agresyvus. Pas motiną gyveno su drauge, o su nužudytuoju Jonu santykiai buvo ypač draugiški: visur laikėsi kartu - ir dirbti, ir žvejoti, ir maudytis.
Geriausiai Ruslaną pažinojo iš Jono laidotuvių grįžęs jo brolis Sergejus Šavrinas:
- Brolis buvo lengvabūdis, augo Šiauliuose pas močiutę, po jos mirties už vagystes buvo nuteistas. Grįžęs iš įkalinimo vietos, Šiauliuose susidėjo su nekokiais draugais, valkatavo, gėrė. Aš pats parvežiau jį pas mamą į Tauragę. Viską dariau, kad jis susitvarkytų, pradėtų gyvenimą iš naujo. Rodos, pradėjo padėti motinai, tik tas gėrimas. Norėjom išvažiuoti su juo dirbti į užsienį. Jis yra turėjęs traumą, tad gėrimas jam paaštrindavo agresyvumą. Štai ir dabar rūpinuosi advokatu, kuris gintų brolį teisme. Dabar Ruslanas ištiktas šoko, kalba, kad nuteistas jis tikrai nebegyvens, pats sau galą pasidarysiąs. Juk Jonas išties buvo geriausias Ruslano draugas ir jei brolis jį mirtinai sužalojo, tai tikrai ne iš piktos valios, ne kokio įsiūčio apimtas, o tik netyčia. Gal įkaušę vyrai tiesiog juokais ar net nesąmoningai susistumdė ir Ruslanas brūkštelėjo Jonui per ranką su ta stiklo šuke, kurią, matyt, dar lipdamas per langą, į ranką paėmė. Bijau dėl jo, nes jis tikrai taip gali pasidaryti. Dar ankščiau žuvo mano vyresnioji sesuo, dabar štai brolis košės prisivirė. Gaila ir Jono, ir brolio, ir motinos gaila.
Tauragės prokuratūros prokuroras G. Žebelys patvirtino, kad Ruslanas Šavrinas prisipažino kaltu dėl Jono Salduko nužudymo.
- Buitinė žmogžudystė dėl cheminių reakcijų, susiformavusių smegenyse nuo nuolatinio alkoholio vartojimo, - patvirtino nusikaltimo fabulą prokuroras.
