683,5 tūkst., t.y. kas ketvirtas 15 metų ir vyresnis asmuo, nurodė, kad niekada negyveno santuokoje. Niekada negyvenusių santuokoje vyrų buvo daugiau negu moterų: kas 3-4 vyras niekada negyveno santuokoje, o moteris - beveik kas penkta.
Šio surašymo duomenis, palyginti su 1989 m. surašymo duomenimis, sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje. 1989 m. iš tūkstančio 15 metų ir vyresnių vyrų 680 buvo vedę, 2001 m. - 607, moterų atitinkamai 589 ir 516. Padaugėjo asmenų, niekada negyvenusių santuokoje, našlių ir išsituokusių.
Niekada negyvenusių santuokoje vyrų lyginamasis svoris tiek mieste, tiek kaime buvo didesnis negu moterų. Mieste iš tūkstančio 15 metų ir vyresnių vyrų 273 niekada negyveno santuokoje, kaime - 300, moterų atitinkamai 223 ir 186.
1564,1 tūkst., t.y. beveik kas antras 15 metų ir vyresnis asmuo, nurodė, kad yra vedę (ištekėjusios). Vedę vyrai sudarė 60,7 proc. visų vyrų, ištekėjusios moterys - 51,6 proc. visų moterų.
Vedusių vyrų lyginamasis svoris tiek mieste, tiek kaime buvo didesnis negu ištekėjusių moterų. Mieste iš tūkstančio 15 metų ir vyresnių vyrų 619 buvo vedę, kaime - 584, ištekėjusių moterų atitinkamai 511 ir 529.
Ne pirmoje santuokoje gyveno 108,4 tūkst. gyventojų, t.y. 6,9 proc. asmenų, gyvenančių santuokoje (kas keturiolikta ištekėjusi moteris ir kas keturioliktas vedęs vyras).
254,5 tūkst. gyventojų nurodė, kad yra išsituokę (išsituokusios), 298,8 tūkst. - našliai (našlės). Taigi kas vienuoliktas 15 metų ir vyresnis asmuo buvo išsituokęs (išsituokusi), kas devintas asmuo buvo našlys (našlė).
Našlystė ir gyvenimas išsiskyrus ypač būdingas moterims. Išsituokusių moterų mieste buvo beveik du kartus daugiau negu išsituokusių vyrų. Kaime iš tūkstančio 15 metų ir vyresnių vyrų 75 buvo išsituokę, o iš tūkstančio tokio amžiaus moterų išsituokusios buvo 67. Našlių moterų buvo daug daugiau negu vyrų tiek mieste (6,7 karto), tiek kaime (6 kartais).
Sovietiniai surašymai užfiksavo išaugusį ištekėjusių moterų ir ypač vedusių vyrų lyginamąjį svorį, o niekada negyvenusių santuokoje gyventojų lyginamojo svorio sumažėjimą. Šių surašymų užfiksuotas gyventojų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį išliko panašus ir 2001 m.
1923 m. surašymo užfiksuota šeimyninė padėtis labai skyrėsi (tų metų Lietuvos valstybės teritorijoje): 15 metų ir vyresnių vedusių vyrų buvo 48,7 proc., 15 metų ir vyresnių ištekėjusių moterų - 42,8 proc., 15 metų ir vyresnių niekada negyvenusių santuokoje vyrų buvo 46,2 proc., 15 metų ir vyresnių niekada negyvenusių santuokoje moterų - 41,1 proc.
Niekada negyvenusių santuokoje daugiausiai 20-34 metų amžiaus grupėse, tačiau nemažai yra ir vyresnio amžiaus grupėje. Vedusių (ištekėjusių) asmenų lyginamoji dalis 25 metų ir vyresnio amžiaus grupėse ryškiai nesiskiria. Išsituokusių moterų dalis 25-59 metų amžiaus grupėse didesnė negu vyrų. Našlių moterų lyginamoji dalis visose amžiaus grupėse daug didesnė negu vyrų, o skaičiuojant tūkstančiui 15 metų ir vyresnių moterų našlių net 5,3 karto daugiau negu vyrų našlių.
Iš tūkstančio 15 metų ir vyresnių vyrų daugiausiai niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių asmenų užfiksuota Estijoje, vedusių - Lietuvoje, našlių - Latvijoje. Iš tūkstančio tokio amžiaus moterų daugiausiai niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių buvo Estijoje, ištekėjusių - Lietuvoje, našlių - Lietuvoje ir Estijoje.
