Remigijus RAINYS
Pasaulyje gyvena apie 2500 rūšių gyvačių. Daugelio jų įgėlimas žmogui pavojingas: vieni sukelia nervų ir širdies paralyžių, kiti - kraujo krešėjimo pakitimus. Tad tereikėtų džiaugtis, jog Lietuvos miškuose gyvena tik vienintelė pavojinga gyvačių rūšis - angys, kurių nuodai sukelia kraujo pakitimus. Kasmet šalyje šios gyvatės įgelia 65 - 70 žmonių, tačiau bent jau per keliolika pastarųjų metų nepasitaikė nei vieno mirtino gyvačių įkandimo atvejo. Todėl medicinos specialistų vis dar prisimenamas pasakojimas apie kadaise viename Žemaitijos kaimelyje nuo šių šliužų įgėlimų žuvusią nuotaką jau virsta romantišku mitu su detektyvo elementais. Teigiama, jog antrąją vestuvių dieną svečiai pagrobė jaunąją ir uždarė ją ūkiniame pastate, kuriame buvo niekam nežinomas angių lizdas. Kai po poros valandų įkaušę vestuvininkai pagaliau užbaigė derybas dėl išpirkos ir būriu sugrįžo išvaduoti pagrobtosios, ją rado nebegyvą. Jaunoji veikiausiai netyčia užlipo ant susipynusio gyvačių kamuolio ir nuo daugybės įgėlimų į jos organizmą pateko didelis nuodų kiekis. Medicininė pagalba nebuvo suteikta laiku, tad moteris mirė.
Prognozės neišsipildė?
Nors pernai kalbėta apie itin didelį gyvačių aktyvumą ir smarkiai išaugusį įgeltųjų skaičių, tačiau šių šliužų įkandimai ypatingo pavojaus jų aukoms nesukėlė. 2005 metais Lietuvos ligoninėse buvo hospitalizuoti 38 nukentėjusieji nuo angių, o tai - 2 atvejais mažiau, nei užpernai. Ne visos prognozės pildosi ir šiemet. Nors gyvačių aktyvumas pasireiškė jau gegužės mėnesio viduryje, tačiau itin karšta vasara įgeltųjų statistikos pastebimai nepakeitė. Atvirkščiai, galbūt būtent dėl angis aktyviai maitintis skatinančių karščių miškuose ar raistuose lankėsi ypač nedaug žmonių, todėl ir nukentėjėlių buvo nedaug. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimondas Purvaneckas informavo, kad šiemet jų skyriuje kol gydėsi vos 5 nuo angies įkandimų nukentėję pacientai. Visi jie - iš Vilniaus apskrities, nors į šią ligoninę gali būti atgabenta gyvačių auka iš bet kurio šalies kampelio. Keturi nukentėjėliai į ligoninę buvo atgabenti ankstyvą pavasarį ir tik vienas grybautojas, kuriam angis įgėlė į pirštą, buvo hospitalizuotas vasaros pabaigoje.
Daugiausiai apie pavasarinius gyvačių įgėlimus pasakoja ir kitų ligoninių medikai. Šiauliuose dar gegužės pradžioje į ligoninę pateko 45 metų amžiaus vyras, kuris mėgino angį pagauti ir įkišti ją į svaigalų butelį. Nevykėlis gyvačių medžiotojas taip ketino pasigaminti vaistų skaudamiems sąnariams trinti, tačiau netikėtai pats tapo ligoninės pacientu. Tai tik dar kartą patvirtino nuomonę, kad gyvatės pirmos žmonių nepuola ir gelia tik besigindamos - kai žmonės jas išprovokuoja ar užmina.
Tačiau kai kurie specialistai tikina, kad nuodingųjų šliužų įpročiai pastebimai keičiasi ir jų elgesys vis dažniau tampa sunkiai nuspėjamas. Pusamžiam Radviliškio rajono gyventojui angis įgėlė, kai jis miške remontavo sugedusį benzopjūklą. Vyriškis ištiesė ranką ir norėjo pakelti ant žemės nukritusį veržlių raktą, kai pajuto skausmą, o po kelių akimirkų ranka nutirpo. Vis dėlto medikai tikina, kad šį žmogų Reanimacijos skyriuje laikė daugiau apsidrausdami, nei iš būtinybės.
Nemaža dalis gyvačių įkandimų aukų suteikus būtinąją pagalbą išleidžiami gydytis į namus, tačiau medikai kategoriškai įspėja, kad ignoruoti įgėlimus ar gydytis patiems - pavojinga. Juo labiau kad vakcina nuo gyvačių įgėlimo sukaupta tik vienintelėje Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje, Ūmių apsinuodijimų skyriuje stovinčiame seife. Toks serumas įgeltajam padeda, jei jis suleidžiamas nuo įgėlimo praėjus ne daugiau kaip 8 valandoms. Manoma, kad mūsų šalyje tokio laiko pakanka, kad nukentėjėlis pasiektų šią sostinės ligoninę iš bet kurio šalies kampelio. Vakciną gali pasiimti ir įkąstąjį priėmusios bet kurios ligoninės medikai. Šis nepigiai kainuojantis serumas ligoniams suleidžiamas nemokamai, tačiau daugeliu atveju puikiausiai apsieinama ir be jo, taikant kitus simptomatinius gydymo metodus.
Dzūkijoje vis dar ramu...
Per liepos mėnesį dėl gyvačių įkandimo trys pacientai kreipėsi į Mažeikių rajono ligoninę. Vieną moteriškę pristatė greitoji pagalba, o kiti du nukentėjėliai atvyko patys. Moteris šliužą užmynė ravėdama daržą, o vienas vyriškis nukentėjo durpyne, kai krovė į krūvą nukirstas medžių šakas.
Vis dar ganėtinai tylu Dzūkijoje, kur rudenį tradiciškai fiksuojami patys didžiausi angių įgėlimų skaičiai. Ir ne todėl, kad Dzūkijos miškuose daugiausia šių nuodingų šliužų, o dėl to, jog prasidėjus grybmečiui ten suplūsta daugybė žmonių iš visų šalies kampelių. Raistuose šiemet kaip niekad anksti pradėjo sirpti spanguolės, tad neabejojama, jog nekantriausi uogautojai ir ten neišvengs nepageidautinų susitikimų su angimis.
Gyvatės atakuoja lenkus ir rusus
Tačiau ne visos gyvatės tenkinasi tik miškų ar raistų prieglobsčiu. Kaimyninės Lenkijos Bytomo miesto gyventojai skundžiasi, jog nuodingieji šliužai per karštymetį užplūdo jų parkus ir skverus, kuriuose šildosi ant takų prieš saulutę ir nuo žmonių nebėga. Baiminamasi, kad gyvatės gali surasti kelius ir į žmonių butus. Mokslininkai mano, kad tokį gyvačių antplūdį sukėlė dideli karščiai ir sausra. Todėl mėgstančios šiltą bei drėgną orą angys prieglobsčio ieško mieste. Tačiau "naujieji žmonių kaimynai" nėra agresyvūs - nuo įkandimų nukentėjo tik du miškuose uogavę lenkai, kuriems ligoninėje teko praleisti tik po kelias dienas.
O štai Rusijos sostinės apylinkių gyventojai jau skambina pavojaus varpais, nes vasarą gerokai padaugėjo gyvačių sugeltų sodininkų ir daržininkų. Kolektyvinių sodų sklypeliuose triūsiantys žmonės skundžiasi, kad nuodingų šliužų jų valdose vis daugėja. Manoma, jog šį reiškinį paaiškinti nesunku - nemažai sodo sklypelių žmonėms skiriama buvusiuose durpynuose ar pelkėse, kur gyvatės gyveno nuo seno. Išstumti į nusausintus plotus šliužai ten iškenčia tik iki dauginimosi proceso pradžios. Jam prasidėjus, gyvatės vėsesnių vietelių ieško namelių šešėliuose ar įsirausia į šiukšlių krūvas. Manoma, kad pamaskvėje gyvačių padaugėjo ir todėl, kad nebėra kam jų gaudyti. Ankstesniais metais vien srities serpantarijaus darbuotojai per metus sugaudavo po 11 tūkstančių gyvačių, kurių nuodai buvo surenkami vaistams, tačiau dar praėjusio šimtmečio pabaigoje ši įstaiga buvo likviduota.
Jei išsisaugoti nepavyko
Žinovai pataria į mišką eiti tik apsiavus aukštaaule gumine ar odine avalyne ir dėvint standžios austinės medžiagos darbužius. Daugeliu atveju gyvatės žmogui kerta į koją žemiau kelių, todėl šias vietas ir reikia labiausiai apsaugoti. Šliužo įkandimas į galūnę ar riebalinį audinį nėra toks pavojingas, kaip įgėlimas į liemenį, veidą ar tiesiai į kraujagyslę. Pasekmės dažniausiai priklauso nuo to, kiek nukentėjėlis alergiškas. Pavojingiausias atvejis, kai nuo gyvatės įkandimo žmogų ištinka šokas. Tokiam pacientui laiku nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, jis gali mirti. Tad įkandus gyvatei reikia kuo skubiausiai iš žaizdos išsiurbti nuodus. Geriausiai tai atlikti gumine kriauše ar pientraukiu, nes siurbti nuodus lūpomis gali ryžtis tik tie, kurie visiškai įsitikinę, jog jų burnos gleivinėje nėra žaizdelių, o dantys - visiškai sveiki.
Nukentėjusiajam būtina kuo skubiausiai iškviesti greitąją pagalbą ar pristatyti jį į artimiausią gydymo įstaigą. Kol lauksite pagalbos, apdėkite žaizdą ledais, o nukentėjėliui duokite gerti kuo daugiau skysčių. Gydytojai nepataria galūnės virš žaizdos užveržti, nes atlaisvinus raištį, vienoje vietoje susikaupę nuodai pasklinda žymiai greičiau.
Dažniausiai įgeltiesiems pasireiškiantys simptomai: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės blankimas, aptemęs regėjimas, progresuojantis raumenų silpnumas, veido ir kvėpavimo raumens paralyžius.
Laukiant medikų pagalbos patariama nuplauti žaizdą, uždėti tvarstį ir, jeigu įmanoma, aprišti, imobilizuoti pažeistą galūnę taip, kaip ir lūžio atveju. Pažeistos vietos nejudinti ir laikyti ją žemiau širdies lygio. Reikia stengtis nukentėjėlį į artimiausia ligoninę pristatyti ne vėliau kaip per 2 valandas. Geriausia, jog medikai iš anksto žinotų, jog jiems gabenamas gyvatės įgeltas pacientas.
