Papildai ir vitaminai
"Dabar vaistinėse pilna papildų, - rašo skaitytojas Juozas O. Iš Pakruojo rajono - Anksčiau buvo keletas vitaminų arba vitaminų su mikroelementais, ir viskas buvo aišku. O dabar - kur dingo vitaminai, - tik papildai ir papildai. Ar tai naujas vitaminų kompleksų pavadinimas? Paaiškinkite plačiau, nes nuo galybės tų papildų galva sukasi - nebežinai, ką gerti. Gal galite patarti, ką reikėtų vartoti - man 70 metų ir niekuo perdaug nesiskundžiu. Na, gal širdis kartais pamaudžia, kojos, sąnariai paskauda".
Vitaminai - tai organinės molekulės, būtinos daugeliui žmogaus organizme vykstančių procesų. Bėda yra ta, kad šių molekulių žmogaus organizmas pats nesintetina, dalį jų sintetina žarnyne gyvenančios "gerosios" bakterijos, kitą dalį žmogus turi gauti su maistu. Tačiau tobulėjant maisto technologijoms, vis daugiau maisto produktų yra apdorojami fizikiniais ir cheminiais metodais, norint pagerinti jų skonį ar prailginti jų galiojimo laiką. Po šių procedūrų žūsta daugelis vitaminų ir maistas, kurį valgome, tampa tik kalorijų šaltiniu. Žmonės, kurių mityboje mažai vaisių, daržovių bei grūdinių kultūrų gali jausti vitaminų trūkumo simptomus. Šie simptomai yra labai įvairūs - pradedant nuo vangumo, mieguistumo ir baigiant sunkiomis avitaminozėmis. Padėti galėtų papildomai vartojami vitaminai - kiekvieno žmogaus organizmui reikalingos biologiškai aktyvios medžiagos. Jie nėra energijos šaltinis, tačiau teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kitus organizme vykstančius procesus. Vitaminai būtini visais gyvenimo laikotarpiais, tik kiekvienam žmogui jų reikia skirtingai. Tai priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, daugiau vitaminų reikia nėščioms ir žindančioms moterims, greitai augantiems vaikams ir paaugliams, žmonėms, kurie intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Dėl didesnio protinio krūvio, ilgalaikės psichologinės įtampos ar streso (pvz., vykstant egzaminams) vitaminų poreikis taip pat padidėja. Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (C, B grupė, P, PP, folio rūgštis ir kt.) ir tirpius riebaluose (A, D, E, K). Vandenyje tirpūs vitaminai neatsparūs karščio ir šarmų poveikiui, šiek tiek atsparesni rūgštims, o riebaluose tirpūs vitaminai atsparesni karščiui ir šarmams. Riebaluose tirpūs vitaminai yra linkę kauptis žmogaus organizme, o vandenyje tirpūs vitaminai šios savybės neturi. Reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį reikėtų stengtis gauti su maistu, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, pakankamai vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, jau daug metų vitaminas C vartojamas kaip kraujo krešumą didinanti, kraujavimą stabdanti priemonė. Be to, vitaminas C pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Pagalvokime, ar visada valgome šviežią, tinkamai paruoštą maistą. Jei tinkamai maitindamiesi vis tiek jaučiame vitaminų stygių, pasitarę su gydytoju, galime pamėginti vartoti vaistinėse parduodamų vitaminų rinkinių. Daugelis žiniasklaidos priemonių gana aktyviai reklamuoja įvairius maisto papildus bei medicininės paskirties produktus, kurie skirti įvairioms ligoms ir negalavimams gydyti. Beveik kasdien girdime: "Tai puikiausias pasirinkimas sergantiesiems sąnarių ligomis", "Padės išsaugoti vyriškumą", "tik dvi kapsulės per dieną ir" - nuolat nuskamba įvairiausių preparatų (ne vaistų!) pavadinimai. Vaistinėse tiesiog akys mirga nuo gausybės papildų ir papildėlių pasiūlos. Tik ar gali maisto ir medicininės paskirties papildai išgydyti įvairius negalavimus bei ligas? Ar tai nėra tik dar vienas būdas, pasitelkus reklamą, gerai pasipelnyti lengvatikių žmonių sąskaita? Maisto papildai - tai produktai, skirti papildyti mūsų mitybai reikalingomis medžiagomis - vitaminais bei mikro- ir mikroelementais. Ši sąvoka labai plati ir apima vitaminus, amino- ir polinesočiąsias riebalų rūgštis bei mineralus. Pastarieji savo ruožtu skirstomi į makroelementus (pvz., magnį, kalcį, fosforą, kalį, natrį) ir mikroelementus, kurių organizme yra nedaug ir dienos poreikis yra mažas (cinkas, jodas, geležis, varis, fluoras ir kt.). Šie preparatai neskirti jokioms ligos ar negalavimams gydyti, bet turi tam tikrą terapinį poveikį organizmui. Medicininės paskirties produktų sudėtyje yra biologiškai veiklių medžiagų, vitaminų, mikro- bei makroelementų ir yra skirti daugeliui įvairių negalavimų šalinti - regėjimui stiprinti, cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, atminčiai gerinti, imunitetui stiprinti, menopauzės simptomams švelninti ir pan. Taigi, kaip supratote, į maisto papildų ir medicininės paskirties produktus įeina vitaminai, tik pirmieji labiau skirti profilaktikai, o antrieji - įvairiems negalavimams šalinti. Reikia nepamiršti, kad tiek maisto papildų, tiek medicininės paskirties produktų poveikis pasireiškia tik praėjus maždaug 3-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios. Norint sulaukti nors kokio teigiamo poveikio, tokius preparatus reikia vartoti ilgą laiką. Vartojant juos taisyklingai, būtų galima išvengti daugelio ligų ar negalavimų ir taip pagerinti ir pailginti daugelio žmonių gyvenimo kokybę. Jeigu bet koks maisto papildas vartojamas profilaktikos ir sveikatos stiprinimo tikslu (ne dėl kokios nors ligos), jo reiktų vartoti tiek, kiek nurodo gamintojas. Jeigu preparatu gydoma (pvz., anemijos atveju geležies preparatai), jo reikia vartoti tiek, kiek paskiria gydytojas. Kokiais kursais vartoti preparato, kartais būna pažymėta gamintojo informacijoje. Jeigu to nėra, reiktų pasitarti su gydytoju, nes skirtingų papildų vartojimo trukmė ir periodiškumas gali labai skirtis. Profilaktiškai geriausia vartoti papildus, kuriuose yra subalansuotas beveik visų organizmui reikalingų medžiagų kiekis visai dienai. Šiuo metu vaistinėse tokių preparatų pasirinkimas gana didelis. Derinant kelis preparatus reikia atsižvelgti į jų sudėtį, kad kurie nors elementai nesidubliuotų. Vartojant kelis preparatus, kuriuose yra to paties elemento, galima perdozuoti. Sąnariams Sergant sąnarių ligomis rekomenduojami keli maisto papildai. Tai omega-3 riebalų rūgštys, gama linolinė rūgštis, gliukozaminas ir chondroitinas bei vitaminas C. Nustatyta, kad naudingiausios yra omega-3 riebalų rūgštys. Jų gausu riebioje žuvyje ir jūros dumbliuose. Šios riebalų rūgštys mažina uždegimą, skatindamos uždegimą slopinančių ląstelių gamybą, bei pasižymi antiautoimuninėmis savybėmis, taip pat mažina reumatoidinio artrito simptomus ir gali sulėtinti ligos progresavimą.
Nuolat vartojant sėmenų aliejų, palaikoma raumenų jėga, sumažėja sąnarių uždegimas, pagerėja raumenų ir sąnarių traumų gijimas. Alyvų aliejus - irgi gerai žinomas nesočių riebalų rūgščių šaltinis. Jame taip pat rasta ir medžiagų, turinčių antioksidacinių savybių. Manoma, kad nuolat vartojant alyvų aliejaus, sumažėja tikimybė susirgti reumatoidiniu artritu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Gliukozaminas turi kremzlę tausojantį veikimą. Jis būtinas sąnarinio tepalo gamybai, kurio reikia sveikai kremzlei palaikyti, sąnariams judėti bei kremzlės ląstelėms - chondrocitams. Geriamasis gliukozaminas sumažina sąnarių skausmą ir tinimą. Jo vartojant pagerėja sąnarių funkcija ir fizinis aktyvumas.
Chondroitinsulfatas yra sąnarių kremzlės sudedamoji dalis. Jis slopina laisvuosius radikalus, kurie ardo kremzlę ir kolageną (audinį, kurio yra raiščiuose, kraujagyslių sienelėse, kremzlėje). Chondroitinsulfatas taip pat pagerina sąnario kraujotaką. Vitaminas C sustiprina jungiamąjį audinį (sausgysles, raiščius, arterijas ir venas). Jis yra būtinas fermento, kuris gamina kolageną, funkcijai. Žinoma, nereikia tikėtis, jog šie maisto papildai visiškai atnaujins pažeistas sąnarių kremzles, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog ši medžiaga turi didelį teigiamą poveikį. Žmonės, kenčiantys sąnarių skausmus, vartodami gliukozaminą, kaip maisto papildą, gali išvengti sąnarių skausmo ar jį sumažinti, palaikyti sąnarių judrumą bei pamažu iki tam tikros ribos atnaujinti pažeistą sąnario kremzlės audinį. Širdžiai Viena priežasčių, dėl kurių galbūt senstate greičiau nei reikėtų, gali būti ta, kad valgote per mažai jūros produktų. Tokiu atveju jūsų ląstelėms trūksta žuvų taukuose esančių riebalų rūgščių bei vitaminų A, E ir D. Neabejojama, kad žmonės, valgantys daugiau žuvies, ilgiau išvengia senatvės ir ligų - išeminės širdies ligos, vėžio, artrozės, cukraligės. Tai patvirtina atlikti tyrimai. Japonai, kurie pagal gyvenimo trukmę yra pirmi pasaulyje, žuvies valgo 3 kartus daugiau nei amerikiečiai. Riebalų rūgštys omega-3, esančios žuvų taukuose, padeda išvengti aterosklerozės ir širdies ligų: mažina kraujo klampumą, krešėjimą bei trombų susidarymą, širdies aritmijų atsiradimo tikimybę, arterinį kraujo spaudimą, reguliuoja trigliceridų apykaitą organizme. Žuvų taukai taip pat mažina miokardo infarkto bei insulto riziką, neleidžia arterijoms senti, atkuria jų elastingumą, mažina cholesterolio kaupimąsi ant sienelių. JAV mokslininkai nustatė, kad vartojant žuvų taukus, netgi nuo senatvės sustandėjusios kraujagyslės tampa lankstesnės, geriau reaguoja į kraujospūdžio pasikeitimus. Galima vartoti papildus su ženšeniu, tačiau jo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis: manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujospūdis yra iki 200 mm Hg. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdį ir kraujagysles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ženšenis mažina bendrąjį cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina vadinamojo "gerojo" cholesterolio kiekį ir taip apsaugo nuo aterosklerozės bei trombų susidarymo. Turi ir antiagregacinį poveikį. Gamta suteikia ir kitą galimybę stiprinti širdį - įvairias vaistažoles: dirvinio asiūklio žolę, kraujažolę, trikertę žvaginę, vaistinę melisą, medetką. Gudobelė reguliuoja kraujo spaudimą ir veiksmingai gydo ritmo sutrimus, atsiradusius dėl streso. Du arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų bei lapų užplikykite stikline verdančio vandens ir uždengę palikite 20 min., kad prisitrauktų; gerkite po vieną stiklinę 2-3 kartus per dieną. Taigi nepasikliaukite vien reklamomis, o valgykite daugiau šviežių vaisių, daržovių ir būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju dėl maisto papildų ar medicininės paskirties produktų vartojimo.
