Paruošė A. J.
Ar galima dar sykį susirgti vėjaraupiais?
"Mano sūnus, kaip ir priklauso, persirgo vėjaraupiais, kai jam buvo 4 metukai. - rašo Joana D. iš Alytaus. - Dabar jam jau 19 metų. Ir staiga jį išbėrė vėl, o gydytojai diagnozavo vėjaraupius. Ar tai įmanoma? Aš buvau įsitikinusi, kad vėjaraupiais sergama tik kartą gyvenime...
Virusas, sukeliantis vėjaraupius, priklauso herpio virusų grupei, t. y. šis virusas, nors paprastai persergama vėjaraupiais ankstyvoje vaikystėje, neišnyksta iš organizmo, o "užmiega" tolimiausiose stuburo smegenų ląstelėse.
"Pakelti galvą" šis virusas gali tuomet, kai smarkiai nusilpsta organizmo imunitetas. Kartais bėrimas būna toks pat kaip ir klasikinės vėjaraupių formos, o kartais išberiama po mentimis, ant šonkaulių, kur išsiraizgę daugybė nervų.
Jūsų sūnui imunitetas galėjo sumažėti dėl didelio įtempimo ruošiantis ir laikant egzaminus, arba smarkiai peršalus ar neišsigydžius kokios nors infekcijos. Jums derėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo pas imunologą, kad išsiaiškintumėte priežastį. Taip pat būtina stiprinti organizmo imunitetą, nes suaugęs žmogus vėjaraupiais serga daug sunkiau.
Apie anginą
"Labai dažnai dukrai skauda gerklę, - rašo Gražina K. iš Švenčionių rajono. - Maždaug 4 - 5 kartus per metus pakyla temperatūra, negali net maisto praryti. Gydytojai pataria operuoti glandas. Tačiau girdėjau, kad operacija kenksminga..."
Mūsų glandos - tai tarsi vartai infekcijoms, kurios per kvėpavimo takus patenka į mūsų organizmą. Geriau būtų, kad tie "vartai" liktų uždaryti. Išoperuoti glandas nesudėtinga, bet nevisada gerai organizmui.
Išoperavus glandas kai kuriems žmonėms išsivysto chroniškas bronchitas, faringitas, jie labai lengvai peršalai. Todėl prieš operaciją reikia apsvarstyti visus atvejus.
Tačiau kartais glandos tampa infekcijos šaltiniu - ant jų nuolat atsiranda pūlingi židiniai, kur veisiasi mikrobai. Ir jeigu gydymas vaistais ar kitokiomis priemonėmis nepadeda, tai tenka ryžtis jas šalinti. Prieš pašalinant glandas operaciniu būdu būtina padaryti tyrimus: bakteriologinį gerklės tepinėlį, kraujo tyrimą, o jei kamuoja chroniškas tonzilitas, tai reikėtų pasidaryti imunogramą.
Kuo užgerti vaistus?
"Labai dažnai peršąlu, tad tenka gerti nemažai vaistų ir papildų. - rašo laikraščio skaitytoja Jūratė O. iš Vilniaus rajono. - Gal galima kai kuriuos vaistus derinti su maistu, sultimis, arbata ar kitais skysčiais?"
Aspiriną ir panašius preparatus, kurie turi acetilsalicilinės rūgšties, geriausiai vartoti po valgio. Galima ir prieš valgant, tačiau tuomet vaistus derėtų užsigerti kisieliumi, ryžių ar linų sėmenų nuoviru, kad skrandžio sienelės būtų apsaugotos nuo rūgščių poveikio ir jų "negraužtų".
Vaistus, kuriuose yra paracetamolio, reikėtų gerti po valgio ir užgerti paprastu vandeniu.
Askorbininė rūgštis nedera su mėsos, augaliniais ir pieno baltymais. Tad šiuos preparatus geriausiai gerti prieš valgį užgeriant paprastu vandeniu.
Jeigu gydytojas išrašė tetraciklino ar kitokių antibiotikų, venkite pieno produktų. Netinka pienu ar jo produktais užgerti ir vaistų, kurių sudėtyje yra penicilino.
