Sauskelnės skiriamos ne visiems sunkiems ligoniams
"Noriu sužinoti, ar visiškos negalios pirmosios grupės invalidui nemokamai skiriamos sauskelnės?" - teiraujasi A. B. iš Prienų rajono.
Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 metų spalio 6 dienos įsakyme Nr. 529 "Dėl medicinos priemonių sąrašo patvirtinimo", sauskelnės arba vienkartinės paklodės - 30 vienetų (arba 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienetų vienkartinių paklodžių) per mėnesį - yra nemokamai skiriamos (kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto) ligoniams, esant šlapimo ir išmatų nelaikymui, kurie serga šiomis ligomis:
1. Dėl centrinės nervų sistemos (CNS) ir nugaros smegenų sužalojimo padarinių.
2. Dėl liekamųjų kūdikių cerebrinio paralyžiaus reiškinių.
3. Pirmosios grupės invalidams po galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimo.
4. Pirmosios grupės invalidams, sergantiems išsėtine skleroze.
5. Dėl galvos ir nugaros smegenų displazijų.
Taigi, kaip matote, sauskelnės arba vienkartinės paklodės kompensuojamos ne visiems visiškos negalios sunkiems ligoniams. Tiesa, šį rudenį planuojama koreguoti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, todėl šiuo metu galiojanti tvarka gali pasikeisti.
Ar disbakteriozė išgydoma?
"Prašau plačiau paaiškinti apie žarnyno ligą disbakteriozę, - savo laiške rašo Monika K. iš Ukmergės. - Ar ši liga išgydoma? Gal reikalinga speciali dieta "gerosioms" bakterijoms sukaupti virškinamajame trakte?"
Disbakteriozė - vienas iš dažniausiai pasitaikančių virškinimo sutrikimų. Kaip žinia, viename mililitre žarnyno turinio yra nuo 100 000 iki milijono mikrobų, iš kurių dalis bakterijų - bifidobakterijos - yra "gerosios", o kitos (žarnyno lazdelės, stafilikokai, grybelinės kilmės bakterijos ir kt.), staiga ėmusios žarnyne sparčiai daugintis (dėl to pakinta mikrofloros sudėtis), sveikatą gali sutrikdyti: žmogus pradeda viduriuoti, jam skauda pilvą, jaučiamas sunkumo jausmas skrandyje ir t. t.
Disbakteriozė išsivysto dėl netinkamos mitybos, susirgus virusinėmis infekcijomis, kamuojant alergijai, nusilpus imunitetui, esant vitaminų trūkumui organizme, dažnai varginant stresams ir t. t. Toks virškinimo sutrikimas dažnai pasireiškia ir dažnai bei ilgą laiką vartojant antibiotikus, kurie, kaip žinia, žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir "gerąsias" bakterijas.
Disbakteriozė yra pagydoma. Patariama tam tikrą laiką gerti bakterinių preparatų (bifidumbakterino, laktobakterino, baktisubtilio, linekso ar kt.). Tinka ir naudingų bakterijų augimą skatinanti dieta (jogurtas, rūgštaus pieno produktai, rupi duona), taip pat ramunėlių arbata su laktoze (į puodelį arbatos įberiami du arbatiniai šaukšteliai laktozės). Negalima vartoti alkoholio, sūraus ir aštraus maisto. Paprastai žarnynas pradeda normaliai funkcionuoti po kelių gydymosi dienų. Jei bloga savijauta per tiek laiko nepraeina, viduriavimas užsitęsia, žmogų pykina, patariama skubiai kreiptis į gydytoją infekcionistą, mat tai jau gali būti sunkios infekcinės ligos simptomai.
Kokia gydymosi ir konsultavimo tvarka užsienyje?
"Auginu sunkia liga sergančią dukrą, - rašo L. K. iš Radviliškio. - Nuo Lietuvoje skiriamo gydymo jai nė kiek negerėja, medikais imu nebepasitikėti. Noriu sužinoti, ar yra galimybė dukrą išvežti gydytis į kurią nors užsienio gydymo įstaigą? Jei tai neįmanoma, gal bent būtų galima užsienyje gauti gero specialisto konsultaciją? Ir dar noriu pasiteirauti, ar daug ligonių iš Lietuvos siunčiama gydytis ar į konsultacijas užsienio gydymo įstaigose?"
Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gydymas ir konsultavimas užsienyje teikiamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ligoniams, kuriems Lietuvoje taikyti visi galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti papildomus arba naujus gydymo metodus.
Gydymą užsienyje, įvertinę paciento sveikatos būklę bei gydymo prognozę, rekomenduoja universitetų arba universitetinių ligoninių specialistai. Pas juos pacientą nukreipia gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, gydosi.
Galutinį sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo ar konsultacijos užsienyje priima Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta speciali komisija, įvertinusi visus turimus duomenis, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas ir panašiai. Tik turint šios komisijos sutikimą ligonį siųsti į gydymo įstaigą užsienyje, visas su gydymo užsienyje susijusias išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pernai į užsienio šalių gydymo įstaigas buvo nukreipti 39 pacientai iš Lietuvos, kurių gydymui ar konsultacijoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo skirta daugiau kaip 1,3 milijono litų. Šiemet per 8 mėnesius tokius nukreipimus jau gavo 38 pacientai, jų gydymui apmokėti skirta 1,6 milijono litų.
Saugokitės nitratų
"Esu girdėjusi, kad suskilusias ar apgedusias daržoves geriau išmesti, nes tokiose esą ypač greitai nitratai virsta nitritais, - rašo Lina B. iš Telšių. - Ar tai tiesa? Gal galite plačiau parašyti, kaip apdoroti daržoves, kad į organizmą patektų kuo mažiau nuodų".
Iš tiesų, suskilusiose, apgedusiose daržovėse nitratai jau yra virtę nuodingaisiais nitritais, todėl tokių daržovių vartoti nerekomenduojama. Primename, jog burokėliuose nitratai kaupiasi viršutinėse dalyse ir uodegėlėse, todėl patartina nupjauti ir daržovės viršūnę, ir uodegėlę. Tas pat pasakytina ir apie ridikėlius, morkas. Beje, morkas iš abiejų galų reikėtų nupjauti ne mažiau kaip po 2 centimetrus. Agurkus reikia nupjauti (1-2 cm) iš tos pusės, kuria buvo priaugę prie stiebo. Daugiausia nuodingųjų medžiagų yra susikaupę kopūstų kote ir viršutiniuose lapuose. Todėl šių daržovės dalių nevartokite. Na, o paraugtus kopūstus valgykite ne anksčiau kaip po savaitės, mat tik po tiek laiko nitratai pereina į sūrymą. Žalumynus reikia pjaustyti prieš pat valgant, nes supjaustytuose žalumynuose nitratai tuojau pat virsta nitritais.
