Teisę į transporto išlaidų kompensaciją įgyja ne visi invalidai
"Man - 59 metai, nuo 1999 metų skirta antroji invalidumo grupė, - rašo mūsų nuolatinė skaitytoja Irena I. iš Klaipėdos ir išvardija ilgą sąrašą ligų, kuriomis serga. - Vaikštau labai sunkiai, su ramentais. Kelio sąnario operacija numatyta šių metų gale arba kitų metų pradžioje. Dažnai reikia lankytis pas šeimos gydytoją, poliklinikoje atlikti procedūras. Kreipiausi į Medicininės socialinės ekspertizės komisiją ir paprašiau, kad man būtų skirta transporto išlaidų kompensacija, tačiau mano prašymas nebuvo patenkintas. Noriu paklausti, kokiomis ligomis sergantiems ligoniams yra skiriama transporto išlaidų kompensacija".
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus teisė į specialaus automobilio įsigijimą ir (arba) transporto išlaidų kompensaciją (šiuo metu tai yra 0,25 MGL dydžio suma) nustatoma asmenims, kuriems ryškiai sutrikusi judėjimo funkcija esant štai tokioms organizmo būklėms:
1. Vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė.
2. Hemiplegija arba ryški hemiparezė.
3. Ryški ataksija.
4. Ryškus hiperkinezinis arba amiostatinis sindromas.
5. Abiejų kojų trombobliteruojamosios ligos esant antrojo laipsnio arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui.
6. Vienos kojos trečiojo laipsnio arba abiejų kojų antrojo-trečiojo laipsnio veninės kraujotakos lėtinis nepakankamumas.
7. Ryškūs abiejų kojų trofikos sutrikimai.
8. Abiejų kojų dramblialigė.
9. Abiejų plaštakų visų pirštų trūkumas arba aukštesnės rankų bigės.
10. Abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje.
11. Blauzdos arba šlaunies bigės.
12. Klubo sąnario įgimtas arba įsisenėjęs išnirimas.
13. Klibantis klubo arba kelio sąnarys.
14. Klubo sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra.
15. Kelio sąnario ankilozė arba labai ryški funkciškai nepatogios padėties kontraktūra.
16. Čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant netaisyklingai pėdos padėčiai.
17. Kitos kaulų ir sąnarių ligos, trukdančios stovėti ir vaikščioti, šlaunikaulio arba blauzdikaulio netikras sąnarys, fistulinis osteomielitas ir kt.
18. Klubo arba abiejų kelių endoprotezai, esant kojų funkcijos sutrikimui.
19. Koja trumpesnė 7 centimetrais.
20. Stuburo ir kitų sąnarių ligos ir deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti (trečiojo-ketvirtojo laipsnio stuburo iškrypimai, ankilozuojamasis spondilitas, reumatoidinis artritas, antrosios-trečiosios stadijos klubo sąnarių artrozė).
21. Lėtinis plaučių ir širdies trečiosios funkcinės klasės nepakankamumas.
22. Inkstų trečiojo laipsnio funkcijos nepakankamumas, gydomas dializėmis.
23. Transplantuota širdis.
24. Tetraplegija.
Beje, 3-iajame, 4-ajame, 9-ajame bei keturiuose paskutiniuosiuose punktuose nurodytais atvejais nustatoma tik transporto išlaidų kompensacijos gavimo teisė.
Gerbiamoji Irena, jūs savo laiške, ligų, kurios jums diagnozuotos, sąraše, nenurodėte nė vienos iš paminėtųjų įstatyme, vadinasi, jums greičiausiai ir nepriklauso teisė į transporto išlaidų kompensaciją. Na, o jei jūs nesutinkate su vietinės Medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvada, ją galite apskųsti Respublikinei medicininės socialinės ekspertizės komisijai, kuri, remdamasi jūsų sveikatos būklę nusakančiais medicininiais dokumentais, galbūt pakeis vietos komisijos sprendimą ir skirs jums kompensaciją už transporto išlaidas.
Kodėl gausiai prakaituojama?
"Auginu paauglę dukrą, - rašo B. D. iš Mažeikių. - Ji nuolat skundžiasi gausiu pažastų prakaitavimu, nesvarbu, šiltas ar šaltas oras. Išbandėme daug antiperspirantų, bet niekas nepadėjo. Gal tai kokios nors ligos požymis, o gal organizmui trūksta vitaminų ar mineralinių medžiagų?"
Jums su dukra reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją (arba pediatrą). Gausų prakaitavimą gali sukelti įvairios priežastys. Tai ir endokrininės sistemos ligos, ir tuberkuliozė, ir pavasarėjant nusilpusi imuninė sistema, vitaminų bei mineralinių medžiagų trūkumas. Todėl geriausia, kaip minėta, kreiptis į gydytoją, kuri paskirs atitinkamus tyrimus, jei reikės - nukreips pas atitinkamos srities specialistą ir skirs reikiamą gydymą.
Kodėl "dega" pėdos?
"Man - 57 metai, - rašo J. G. iš Pasvalio rajono. - Turiu tokią problemą: vakarais ir naktį "dega" pėdos (dieną - ne visada). Vaikščioju basa po sniegą, tačiau mažai tepadeda. Tokia būsena labai išvargino, nežinau, kokių priemonių imtis. Kreipiausi į šeimos gydytoją, bet patarimo negavau. Ką man daryti?"
Kojų kaitimas gali būti susijęs su venų ligomis (kai yra nesveikos, išsiplėtusios kojų venos). Netradicinės medicinos atstovų nuomone, kojų padai gali kaisti, kai yra susikaupęs energetinis perteklius inkstų meridiane. Tokiais atvejais esą gali padėti akupunktūros seansai.
Jei vargina "degančios" kojos, medikai pataria jas dažnai nuplauti šaltu vandeniu, vengti ilgai stovėti ar ilgai sėdėti, atsisakyti aukštakulnių bei ankštų batų, ankštų kojinių, ilgai nesikaitinti saulėje. Medikų teigimu, padeda ir štai tokie pratimai:
1. Atsistoti ant pirštų galų, giliai įkvėpti ir kiek galima ilgiau sulaikyti kvėpavimą.
2. Stovėti ant kulnų pakėlus pėdas į priekį arba sėdint siūbuoti pėdas pakaitomis pakeliant ir nuleidžiant tai kulnus, tai pirštus.
3. Sėdint pakelti pėdų priekius ir jais siūbuoti tai į išorę, tai į vidų; po to tokį pat judesį pakartoti su kulnais, kojų pirštais atsirėmus į grindis.
Ar auksinis stafilokokas užkrečiamas?
"Daug metų vis skaudėdavo gerklę, nepadėjo jokie vaistai, net stipriausi antibiotikai, - rašo Aldona iš Trakų. - Galiausiai tyrimais buvo nustatyta, kad mane kankina auksinis stafilokokas. Noriu sužinoti, kaip užsikrečiama šiomis bakterijomis, ar įmanoma užkrėsti kitus šeimos narius kosint, čiaudint, ar jos perduodamos tik per kraują. Man geriausiai padeda kvarcavimo procedūros, todėl noriu paklausti, kas kiek laiko jas galima atlikti ir ar yra kitokių būdų gydyti tokią ligą?"
Gana daug žmonių šią bakteriją savo organizme nešioja to net neįtardami, nes ji nesukelia jokių negalavimų. Kai kuriems žmonėms (kai būna nusilpusi imuninė sistema) auksinis stafilokokas iššaukia tam tikrų ligų simptomus (vargina gerklės skausmas, kamuoja nesibaigianti sloga ir kt.).
Auksiniu stafilokoku dažniausiai užsikrečiama nuo sergančio asmens šiam čiaudint, kosint. Per kraują užsikrečiama ypač retai, mat bakterija turi patekti tiesiogiai į kraują.
Dažniausiai taikomas antibakterinis gydymas (skiriami antibiotikai). Kadangi ši bakterija yra atspari daugumai antibiotikų, paprastai yra paimamas pasėlis ir ištiriama, kokiems antibiotikams bakterija yra jautri. Tai yra tiksliausias šiuo metu taikomas gydymas. Tam tikrais atvejais (priklausomai nuo to, kurioje organizmo vietoje ligos sukėlėjas pasireiškia) gali būti skiriamos kvarcavimo procedūros. Kvarcavimo procedūrų trukmę ir dažnį nustato gydytojas reabilitologas, atsižvelgdamas į ligonio būklę.
Apie epilepsijos gydymą
Ne vienas skaitytojas kreipėsi į "Sveikatos" skyrelį su prašymu plačiau parašyti apie epilepsijos gydymą.
Epilepsija žinoma nuo senų laikų. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai - vaikystėje ar paauglystėje. Vyresniems žmonėms epilepsija dažniausiai išsivysto po galvos smegenų traumos, insulto, sergant navikine liga.
Epilepsija - tai tokia būklė, kai vargina pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepuoliai (traukuliai). Jų metu pradeda nevalingai trūkčioti ir (arba) įsitempia kurios nors kūno dalys, stebimi jutimo, sąmonės, suvokimo, emocijų bei elgesio sutrikimai. Tai nėra viena liga - epilepsiniu priepuoliu (epilepsiniu sindromu) gali pasireikšti daugiau kaip 40 neurologinių būklių. Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ar daugiau pakartotinių, nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi, epilepsinių priepuolių.
Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuolat, ilgai, dažniausiai - visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į priepuolių rūšį, ligos eigą, progresavimo laipsnį ir panašiai. Gydant kai kuriais medikamentais gali būti tiriama vaistų koncentracija ligonio kraujyje (kad būtų parinkta tinkama vaistų dozė).
Didžiosios dalies epilepsija sergančių ligonių sveikatos būklė yra sėkmingai kontroliuojama, laikydamasis tikslių gydytojo nurodymų, ligonis gali išvengti priepuolių. Tais atvejais, kai skiriant tinkamą gydymą vaistais dažnų priepuolių nepavyksta išvengti, gali būti taikomas chirurginis gydymas.
Beje, galimi nepageidaujami vaistų nuo epilepsijos reiškiniai, kaip antai mieguistumas, pykinimas, galvos svaigimas, nuovargis, nemiga, susijaudinimas, padidėjęs svoris, padidėjęs plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacinio ciklo sutrikimas, kraujo sudėties pakitimai ir t. t.
Ištikus epilepsijos priepuoliui ligonis gali susižaloti, todėl labai svarbu jį nuo to apsaugoti. Užėjus epilepsijos priepuoliui, ligoniui gali užkristi liežuvis, todėl reikia lengvai pakelti ligonio smakrą, šiek tiek atlošti galvą. Ligonį reikia paguldyti tokioje padėtyje, kad jam būtų kuo lengviau kvėpuoti (geriausia - ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol neatgaus sąmonės ir orientacijos. Jei priepuolio metu žmogus susižalojo ar priepuolis tęsiasi ilgiau nei 5 minutes, būtina skubiai kviesti medikus.
Sergant epilepsija reikia vengti maudytis vonioje ar vandens telkinyje vieniems; stengtis nebūti vieniems šalia atviros ugnies ar besisukančių mechanizmų; nedirbti aukštai; negalima dirbti nakties metu.
Reikia vengti priepuolius provokuojančių veiksnių: pervargimo, fizinių ir emocinių stresų, alkoholio, blykčiojančios šviesos ir t. t.
Trumpai apie kanapes
"Noriu paklausti, ar galima naudoti kanapių sėklas maistui, kokia yra kanapių sėklų cheminė sudėtis, ar jose yra narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio?" - teiraujasi Martina K. iš Telšių.
Iki XX amžiaus pradžios visų pasaulio šalių gyventojai kanapių sėklas naudojo košėms, sriuboms ir kitų patiekalų ruošimui, taip pat lesindavo paukščius. Apie 1937-uosius kanapių naudojimas maistui buvo uždraustas.
Kanapių sėklose yra daug proteinų, riebiųjų aliejų, baltymų, glikozino kanabino, alkaloidų, vitamino K, mineralinių medžiagų. Nors kai kas tvirtina, kad kanapių aliejus tinka gydyti sergant juosmens radikulitu, gydomasis kanapių aliejaus poveikis nėra paremtas moksliniais tyrimais.
Kanapėse yra ir narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (būtent dėl šios priežasties ir draudžiama kanapių sėklas vartoti). Tai riebaluose tirpstanti medžiaga, kuri riebiuosiuose kūno audiniuose išsilaiko apie 3-4 savaites, todėl ilgą laiką veikia ir nervų sistemą. Šią medžiagą vartojant blogėja imuninis organizmo atsparumas, trinka hormonų balansas, vystosi kitoks nepageidaujamas (šalutinis) poveikis.
Lietuvoje kanapes draudžiama auginti tiek lauke, tiek kambaryje, vazonėlyje - už tai yra numatytos administracinės baudos.
