Ar reikia mokėti už suteiktas medicinines paslaugas?
"Esu registruota darbo biržoje, - rašo Teofilė J., nenurodžiusi gyvenamosios vietos. - Šiuo metu sergu, lankau gydytojos reabilitologės skirtas fizioterapines procedūras (elektros, lazerio). Už jas turiu mokėti. Ar tai teisinga?"
Jei jūs užregistruota Darbo biržoje, vadinasi, esate apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už tas medicinines procedūras, kurias paskyrė gydytojas, dirbantis įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, mokėti neprivalote. Pacientas moka tik tais atvejais, kai pats pasirenka papildomas procedūras, kurios nėra susijusios su pagrindinės ligos gydymu.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai sveikatos priežiūros įstaigos yra išnaudojusios lėšų limitą ir laikinai negali teikti nemokamų medicininių procedūrų. Tokiais atvejais pacientui turi būti pasiūlyta pasirinkti: arba laukti, kol atsiras galimybė skirti nemokamas procedūras, arba už jas susimokėti.
Kiek leidžiama sirgti?
"Susirgau bronchitu, dvi savaites turėjau nedarbingumo lapelį, - rašo Vincas Jonikas iš Vilniaus. - Dar prastai jaučiausi, tačiau gydytoja pasakė negalinti ilgiau tęsti nedarbingumo pažymos, nes atseit yra patvirtintas sąrašas, kokia liga sergant kiek leidžiama neiti į darbą. Ar tikrai yra nustatyta tokia tvarka?"
Yra patvirtintos nedarbingumo pažymų skyrimo taisyklės, kuriose nurodyta, jog nedarbingumo pažyma išduodama nuo pirmosios nedarbingumo dienos iki nedarbingumo atgavimo dienos arba kol Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija nustato invalidumą. Tai reiškia, kad nėra jokio nedarbingumo trukmės apribojimo. Tokie apribojimai gali būti taikomi tik ligonio slaugos atveju.
Tyrimus paskiria gydytojas
"Po avarijos ilgai gydžiausi ligoninėje, buvo daroma daug rentgeno nuotraukų, - rašo skaitytojas, nenurodęs savo pavardės ir gyvenamosios vietos. - Noriu sužinoti, ar nepakenks mano sveikatai tiek daug atliktų rentgenologinių tyrimų? Ir dar vienas klausimas - kodėl vietoj rentgenologinio tyrimo gydytojai neskiria kur kas saugesnių ir tikslesnių kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų?"
Nereikia baimintis dėl apšvitos - gydytojai dirbdami vadovaujasi patvirtintomis instrukcijomis ir griežtai laikosi leistinų apšvitos normų per tam tikrą laikotarpį. Kita vertus, atliekant rentgeno nuotraukas žmogui tenkanti apšvita gali labai skirtis net ir šviečiant tą pačią vietą (jei, pavyzdžiui, šviečiama iš kitos projekcijos). Na, o kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai skiriami tik esant atitinkamoms indikacijoms, mat jų savikaina yra didelė. Beje, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gauta apšvita prilygsta kelioms rentgenogramoms. Šiuo požiūriu saugiausias tyrimas - magnetinis rezonansas, tačiau, kaip minėta, jis yra labai brangus, todėl skiriamas tik esant būtinybei. Kitas klausimas, jei pacientas už tokį tyrimą sutinka susimokėti.
Kad nevargintų rėmens ėdimas
"Esu septintą mėnesį nėščia, - rašo Laima iš Kaišiadorių. - Niekaip negaliu atsikratyti rėmens ėdimo, o efektyvių vaistų, kuriuos vartodavau iki nėštumo, dabar vartoti negaliu. Gal yra kokių nemedikamentinių priemonių ar būdų šiam varginančiam simptomui išvengti?"
Nėštumo metu (ypač paskutiniaisiais mėnesiais) dauguma moterų skundžiasi stemplės deginimą (rėmenį) ar rūgštaus turinio atpylimą sukeliančiu gastroezofaginiu (skrandžio ir stemplės) refliuksu, paprasčiau vadinamu nevalingu skrandžio turinio sugrįžimu į stemplę. Kodėl taip yra, nėra tiksliai nustatyta. Manoma, jog tam turi įtakos padidėjęs nėštumo hormonų kiekis (progesteronas ir estrogenai sumažina stemplės apatinės dalies tonusą), taip pat didėjantis spaudimas pilvo ertmėje dėl padidėjusios gimdos, sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas.
Visų pirma bandykite pakoreguoti savo gyvenimo būdą ir mitybą. Patartina valgyti po nedaug ir dažnai, mažinti maisto produktų, turinčių riebalų, o padidinti produktų, kuriuose gausu baltymų, vartojimą. Atsisakykite kavos, šokolado, citrusinių vaisių, aštrių padažų ir patiekalų, dujų išsiskyrimą žarnyne skatinančių daržovių (pupelių, kopūstų, žirnių). Rėmenį gali išprovokuoti ir gėrimai su angliarūgšte, taip pat mėtų arbata, pomidorai. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų, rūkyti.
Miegokite galvą pakėlusi maždaug 15 centimetrų, o po vakarienės dar bent tris valandas nesigulkite, palaukite, kol bus suvirškintas maistas. Nenešiokite ankštų rūbų, daugiau judėkite, šalinkite vidurių užkietėjimą.
Jei ir tai nepadės, kreipkitės į moterų konsultacijos gydytoją, kad skirtų rūgštį neutralizuojančių, nėštumo metu tinkamų vartoti medikamentų. Jokiu būdu nevartokite vaistų nepasitarusi su prižiūrinčia gydytoja.
Kaip atskirti pneumoniją nuo ūminio bronchito?
"Norėčiau sužinoti, kaip namų sąlygomis, iš ligonio savijautos, atskirti, ar jis serga plaučių uždegimu, ar bronchitu? Kaip šios ligos gydomos?"- teiraujasi Monika S. iš Prienų rajono.
Ūminis bronchitas prasideda sloga, čiauduliu, ryklės perštėjimu. Jaučiamas skausmas ryjant, gali užkimti balsas. Po 1-2 dienų pajuntamas perštėjimas ar skausmas už krūtinkaulio, vargina kosulys, skrepliavimas. Kosulys iš pradžių būna sausas, vėliau atsikosima skrepliais. Kūno temperatūra dažniausiai būna normali ar vos vos pakilusi (iki 37-37,5 laipsnio). Jei prisideda bakterinė infekcija, ligonis sukarščiuoja stipriau, jaučia silpnumą, šaltkrėtį, galvos skausmą.
Ūminis bronchitas gydomas gydytojo paskirtais antimikrobiniais ir atsikosėjimą lengvinančiais medikamentais, skiriamos fizioterapinės procedūros bei organizmo imuninį atsparumą stiprinantys vitaminai.
Na, o pneumonijai būdinga sunkesnė ligos pradžia - šaltkrėtis, aukšta temperatūra, kosulys, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį. Kvėpuojant gali skaudėti krūtinės ląstą. Maždaug nuo antros dienos ligonis atkosti pūlingų ar rūdžių spalvos skreplių.
Liga gydoma antibiotikais (prieš tai nustačius ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams), kosulį slopinančiais vaistais ir kt.
Bet kokiu atveju patiems gydytis nereikėtų - būtina kviesti gydytoją.
Jeigu naktį griežiate dantimis
"Turiu keistą įprotį - vyras sako, kad miegodama pradedu griežti dantimis, - savo laiške rašo Salomėja J. iš Biržų. - Gal tai kokios dantų ligos simptomas?"
Griežimas dantimis - tai vienas iš vegetodistonijos simptomų. Kitaip sakant, taip gali nutikti, kai žmogus pervargęs, gyvena ir dirba nuolatinėje psichoemocinėje įtampoje, dažnai patiria stresus. Todėl visų pirma patartina apsilankyti pas neurologą ar psichoterapeutą. Kita vertus, griežimą dantimis gali sukelti ir naujai įdėta danties plomba (kai ji esti kiek per aukšta), ir pakitęs dantų sąkandis.
Kuo gydytis radikulitą?
"Šaltuoju metų periodu pajuntu sustiprėjusius radikulito simptomus - labai skauda nugarą, sunku apsiversti ant šono, jaučiuosi tarsi surakintas, - rašo Vytautas G. iš Kauno. - Esu labai užsiėmęs, neturiu kada nueiti pas gydytoją. Patarkite, kokius vaistus vartoti, kuo gydytis, kad savijauta pagerėtų".
Radikulito neišsigydysite dirbdamas - reikalingas atitinkamas tausojantis režimas ir, be abejo, priešuždegiminiai bei raumenis atpalaiduojantys medikamentai. Ūmiam ligos periodui praėjus tinka speciali mankšta, tempimo pratimai (tiesa, ne visiems ligoniams), raumenų masažas. Reikia įsidėmėti, jog mankšta turi būti taisyklinga, nes netinkamai atliekami pratimai gali dar labiau pakenkti. Taigi jūs turite surasti laiko kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
Jei trūkčioja akies vokas
"Gana dažnai pajaučiu, kaip pradeda trūkčioti vienos akies apatinis vokas, - rašo Lina S. iš Mažeikių rajono. - Gal trūksta kokių vitaminų ar mineralinių medžiagų? O gal tai kokia nervinė liga? Ką patartumėte daryti?"
Akių vokai gali pradėti trūkčioti ir dėl vitaminų stokos (ypač kai organizme stokojama B grupės vitaminų), ir dėl užsitęsusios nervinės įtampos, dažnų stresų, pervargimo. Nusipirkite ir suvartokite vitaminų bei mineralų kompleksą - gal padės. Jei ir toliau jausite minėtus simptomus, kreipkitės į neurologą ar psichoterapeutą.
