Kas yra diastema?
"Norėčiau plačiau sužinoti apie diastemą, - rašo mūsų skaitytoja Laima Valiukienė iš Vilniaus. - Ar įmanoma tokį burnos trūkumą bandyti pašalinti pačiam, nesikreipiant į stomatologą?"
Diastema - tai padidėjęs tarpas tarp viršutinio žandikaulio centrinių kandžių. Dažniausios šios ligos priežastys yra dantų formos ir dydžio anomalijos (kai dantys yra maži ir siauri, o žandikaulis - platus ir lieka neužpildyta erdvė bei tarp dantų susidaro tarpai); dantų skaičiaus anomalijos (kai būna iškritę ar neišdygę šalia centrinių kandžių esantys dantys, kai centriniai kandžiai pasislenka tuščios vietos link ir tarp jų susidaro tarpas); liežuvio funkcijos sutrikimas (kai liežuviu nuolat stumiami priekiniai dantys ar liežuvis dažnai laikomas tarp viršutinių ir apatinių priekinių dantų) ir t. t.
Diastema gali formuotis ir tada, kai viršutiniai kandžiai dėl sąkandžio aukščio sumažėjimo, krūminių dantų netekimo ar kitų priežasčių per daug dengia apatinius kandžius. Tarpas tarp priekinių centrinių kandžių gali susidaryti ir dėl žemai prisitvirtinusio viršutinės lūpos pasaitėlio.
Turi reikšmės ir žalingi įpročiai - piršto čiulpimas, apatinės lūpos ar įvairių daiktų laikymas tarp priekinių dantų ir panašiai.
Diastema paprastai jokių funkcinių sutrikimų nesukelia - žmogus išgyvena tik dėl nemalonaus estetinio vaizdo.
Jokiu būdu negalima šio trūkumo bandyti šalinti patiems - dedant vielas ar gumeles tarp dantų, mat šioms priemonėms nuslydus galima smarkiai susižaloti ne tik dantenas, bet ir dantų šaknis ar net kaulą.
Diastema, atsiradusi dėl dantų dydžio anomalijos, gydoma gana lengvai - plombuojant ar protezuojant priekinius dantis. Jei reikia, gali būti atliktas viršutinės lūpos pasaitėlio trumpinimas, kitos chirurginės procedūros. Na o priekinių dantų palinkimo kampas, sąkandžio aukštis ir kitos ligą sukeliančios priežastys gali būti šalinamos taikant ortodontinį gydymą.
Kodėl mirguliuoja akyse?
"Jau keli mėnesiai kamuoja toks negalavimas: mirguliuoja akyse, - skundžiasi Janina P. iš Molėtų rajono. - Kas tai per sutrikimas, kur turėčiau kreiptis dėl jo pašalinimo?"
Tie, kurie serga migrena, tokį negalavimą jaučia gana dažnai. Bet jei ponia Janina net neįsivaizduoja, kas per liga yra migrena, reikėtų kuo skubiau kreiptis į akių ligų specialistą (oftalmologą).
Jei pleiskanoja oda...
"Esu girdėjusi, kad kūno oda gali labai išsausėti dėl endokrinologinių susirgimų, - rašo Violeta K. Iš Prienų. - Ar tai tiesa? Ir apskritai dėl kokių dar priežasčių oda sausėja?"
Vasarą odą gali nuvarginti per dažnas mėgavimasis saulės spinduliais, o žiemą gali pakenkti per sausos patalpos. Sutrikusi skydliaukės veikla taip pat gali turėti įtakos odos išsausėjimui. Tačiau sergant endokrinologinėmis ligomis dar paprastai kamuoja ir tingumas, išsekimas, nesugebėjimas susikoncentruoti, nuolatinis šalčio jutimas. Be to, senstanti oda irgi linkusi sausėti.
Nuolat kamuoja troškulys
"Jau beveik metai nuolat jaučiu troškulį, - rašo Juozas B. iš Raseinių rajono. - Atsisakiau sūrių ir rūgštesnių maisto produktų - vis tiek nepadeda. Gal tai kokios sunkios ligos simptomas?"
Smarkų troškulį kartais sukelia kai kurie vartojami medikamentai. Bet jei jokių vaistų nevartojate, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti šlapimą. Mat smarkus troškulys yra diabeto simptomas.
Kai pabąla liežuvis
"Mano liežuvio spalva yra blyški, ant liežuvio dažnai susidaro baltos apnašos, dažnai trūkinėja lūpos ir jų kampučiai, - rašo Vitalija Umbrasaitė iš Kelmės. - Ar tokie negalavimai galėjo atsirasti dėl dažno dietos laikymosi?"
Blyški, pilkšva liežuvio spalva paprastai rodo virškinamojo trakto sutrikimus. Baltos apnašos ant liežuvio gali atsirasti, kai mažai valgoma ar badaujama, taip pat sergant kai kuriomis peršalimo ligomis. Be to, jei ant liežuvio yra susidariusios baltos apnašos, o jo galiukas - raudonas, didelė tikimybė, kad sergama skrandžio uždegimu.
Trūkinėjančios lūpos - geležies trūkumo organizme požymis. Patartina gerti mažiau juodosios arbatos (ji trukdo pasisavinti geležį), daugiau valgyti žuvies ir citrusinių vaisių. Galima įsigyti ir geležies preparatų.
Tiesa, lūpos gali pradėti trūkinėti ir nuo šalčio ar labai sauso patalpos, kurioje leidžiate daug laiko, oro. Lūpos skeldėja ir dėl vitamino B 2 trūkumo.
Jei jūs dažnai laikotės dietos, turėtumėte vartoti vitaminus bei mikroelementus. Pamatysite, kaip savijauta pagerės! Na o jei ir tai nepadės, nedelsdama kreipkitės į šeimos gydytoją.
Kada operuoti atlėpusias ausis?
"Mano sūnelis gimė su atlėpusiomis ausytėmis, - rašo V. K. iš Kauno. - Noriu sužinoti, ar tinka ausytes lipdyti pleistru, galvytę standžiau apvynioti? Jei šios priemonės nepadėtų, kada geriausias laikas atlikti plastinę operaciją, ar tokia operacija labai sudėtinga?"
Jokiu būdu negalima vaiko ausyčių lipdyti pleistru, laikyti suspaustą galvytę, nuo galvos nenuimti kepurytės ir panašiai - tai vaiko kankinimas, o naudos - jokios! Mat atlėpusios ausytės yra apsigimimas, kuris susiformuoja vaisiui dar esant motinos įsčiose.
Kol ausys auga (galutinai jos susiformuoja sulaukus maždaug septynerių metų), iki šio amžiaus ausų operuoti negalima. Geriausia ausis operuoti vaikui nuo septynerių iki trylikos metų. O visų geriausias laikas - kai vaikas pats to užsinori, mat labai svarbu, kad jis šios operacijos nebijotų, jai tinkamai psichologiškai pasiruoštų.
Operuojant ausytes neatliekama didelė intervencija į organizmą, kaip kad būna kitų operacijų metu. Procedūra paprasta - ausies kremzlė susukama taip, kad ausis nebūtų atlėpusi. Kita vertus, tai didžiulio kruopštumo reikalaujanti operacija, mat ausyje yra daugybė visokių išlinkimų bei vingelių, kurių per operaciją negalima suardyti.
Jei vargina vidurių užkietėjimas
"Turiu didžiulę problemą - jau keleri metai vargina užkietėję viduriai, - rašo Alma B. iš Elektrėnų. - Girdėjau, kad tokios problemos ilgainiui gali sukelti vėžį. Ar tai tiesa? Kaip šio negalavimo atsikratyti?"
Gastroenterologų turimais duomenimis, maždaug kas antras trečias Lietuvos gyventojas skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Daugelis tokių ligonių geria laisvinamuosius vaistus, deja, organizmas prie jų greitai pripranta ir dozes reikia nuolat didinti.
Tai labai pavojingas sveikatos sutrikimas. Užkietėjus viduriams, išmatos susilaiko storosios žarnos išlinkimuose ar susiaurėjimuose. Išmatų kamščiai formuoja lėtinius uždegimus, išopėjimus, randus, polipus. Laikui bėgant tose vietose gali susiformuoti vėžys (mat išmatose irstantys baltymų produktai turi kancerogeninių savybių).
Tiesiojoje žarnoje dėl vidurių užkietėjimo irgi susiformuoja kamščiai, dėl kurių atsiranda išangės gleivinės įtrūkimų, gali prasidėti uždegiminiai procesai, hemorojus.
Kad viduriai neužkietėtų, reikia reguliuoti žarnyno veiklą, tinkamai maitintis ir, be abejo, sportuoti. Tuštintis būtina kasdien, geriausiai rytą. Šiam procesui pasiruošti padeda pilvo įtraukimo - išpūtimo pratimai (tai skatina žarnyno veiklą).
Gan dažnai vidurių užkietėjimu skundžiasi nutukę, mėgstantys saldų ir riebų maistą ligoniai. Nustatyta, kad vidurius smarkiai kietina alkoholis, kepta mėsa ir kiaušiniai. Daug dažniau tokie ligoniai suserga ir žarnyno vėžiu.
Vidurių užkietėjimo ir žarnyno navikų profilaktikai tinka vartoti maisto produktus, turinčius daug skaidulų ir karotinų (tai žalios daržovės, vaisiai), reguliarus mankštinimasis, sveiko gyvenimo būdo propagavimas.
Daugumai vidurių užkietėjimu besiskundžiančių ligonių labai padeda liemens pratimai - reikia sukti lanką ant liemens į abi puses mažiausiai po 100 kartų. Efektyviai vidurius laisvina ir špinatai - jų lapelius galima valgyti vienus ar dėti į salotas, tinka gerti špinatų sultis.
