"Norėčiau sužinoti, kas per liga yra faringitas? - teiraujasi mūsų skaitytoja Elena Butautienė iš Kėdainių. - Kaip ji gydoma, kaip nuo jos apsisaugoti?"
Medicininėje literatūroje nurodoma, jog faringitas - tai ryklės uždegimas.
Trumpai apie ryklės anatomiją. Ryklėje susikryžiuoja du takai: virškinimo ir kvėpavimo. Todėl ryklei turi įtakos tam tikri nepalankūs veiksniai, patekę tiek iš kvėpavimo takų, tiek ir per virškinamąjį traktą.
Viršutinė ryklės dalis - nosiaryklė. Į ją atsiveria nosis, šonuose yra vadinamieji klausomieji vamzdžiai, o vidurinė dalis vadinama burnarykle - į pastarąją žiotimis atsiveria burnos ertmė.
Apatinė (gerklinė) ryklės dalis pereina į stemplę ir gerklas.
Ryklės šoninėse sienose yra purus jungiamasis audinys, kuriuo eina nervų ir kraujagyslių rezginiai.
Ryklėje yra išsidėsčiusios tonzilės (limfoidinio audinio sankaupos), žiedu supančios ryklę. Pas kūdikį matomos tik tonzilių užuomazgos, o vaikui augant tonzilės didėja (maždaug iki tol, kol vaikui sueina 12 metų), po to pradeda mažėti.
Pasak kaunietės gydytojos otorinolaringologės Vilmos Palepšaitienės, ligoniai gana dažnai skundžiasi skausmu ryklės srityje. Viena iš skausmo priežasčių gali būti ryklės gleivinės ligos - ūminis faringitas ar lėtinio faringito paūmėjimas.
Ūminis ryklės gleivinės uždegimas paliečia gleivinę, bet ne tonziles. Dažniausios to priežastys yra infekcija (mikrobai, virusai), peršalimas ar traumos (mechaninės, cheminės, terminės). Tuomet ryklę skauda ir esant ramybės būsenoje, ir ryjant seiles (valgant skausmas gali sumažėti ar net pranykti). Tokio ligonio kūno temperatūra dažniausiai esti normali, tačiau vaikams gali šiek tiek pakilti. Ryklės gleivinė būna paraudusi, paburkusi.
Susirgus ūminiu faringitu, kojos 20-30 minučių pakaitinamos karštame vandenyje (arba tiek laiko pagulima karštoje vonioje), geriama daug skysčių (prakaitavimą skatinančių liepžiedžių, aviečių ar kitokių arbatų), vartojamas vitaminas C. Patartina valgyti ryklės gleivinės neerzinantį skystą, šiltą maistą. Padeda šildomasis kompresas ant kaklo, sodos tirpalo garų inhaliacijos, gerklė skalaujama dezinfekuojamaisiais skysčiais (pavyzdžiui, valgomosios druskos tirpalo skiediniu). Jei būklė negerėja, kreipiamasi į gydytoją.
Prasidėjus lėtinio faringito paūmėjimui ryklės užpakalinėje sienelėje stebimos limfinio audinio sankaupos (granulos). Kai kurie lėtiniu faringitu sergantys žmonės yra alergiški, jautrūs skersvėjams, dažniau serga virusinėmis ligomis.
Lėtinio faringito paūmėjimas gali pasireikšti peršalus, taip pat susirgus kuria nors virusine ar katarine liga. Juntamas skausmas ryklėje (valgant paprastai neskauda). Skausmas dažnai esti tik vienoje pusėje, tačiau kartais išplinta - lokalizuojasi kakle, gerklose. Stebima paraudusi ryklės gleivinė.
Gydomas kaip ir ūminis faringitas. Dar galima ryklę patepti specialiu tirpalu, skalauti gerklę dezinfekuojamaisiais skysčiais (tiesa, kartais skalavimas neturi efekto, mat gydomosios medžiagos nepasiekia ryklės užpakalinės sienelės).
Patarimai:
Vengti peršalimų, virusinių susirgimų
Grūdinti organizmą.
Stiprinti imuninę sistemą.
Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo.
Jei kraujuoja iš nosies
"Kokios yra pagrindinės kraujavimo iš nosies priežastys? - klausia Jonas Paulauskas iš Panevėžio rajono. - Kaip tokiam ligoniui padėti?"
Kraujavimas iš nosies gali būti tiek liga, tiek kitos ligos simptomas. Jis prasideda dėl įvairių priežasčių: trūkus kraujagyslei kraujagyslių rezginyje, patyrus traumą (neatsargiai nosį pakrapščius, kai nusilupa plutelės), sergant infekcinėmis ligomis, kraujagyslių ar kraujo ligomis ir kt.
Kraujavimas gali prasidėti staiga - išpūtus nosį arba savaime. Gali lašėti ar kraujas bėga srovele. Jei kraujuoja tik iš vienos pusės, galima spėti, kad plyšo arterija. Iš daugelio vietų kraujuojama tik sergant kraujo ligomis.
Tokį ligonį reikia pasodinti, atsagstyti apykaklę (kad kraujas galėtų laisvai nutekėti iš galvos žemyn). Tada suspaudžiami nosies sparneliai ir galva palenkiama žemyn. Jei tai nepadeda, paimama gabalėlis marlės ar švari nosinaitė, iš jų padaromas "kamštis" (kad tilptų į vieną nosies landą) ir, suvilgius kraujo krešumą greitinančia ar dezinfekuojančia medžiaga (jei jos po ranka nėra - galima ir ligonio seilėmis) įkišama į nosies landą, suspaudžiama ir, palenkus ligonio galvą žemyn, kurį laiką palaikoma.
Jei kraujas iš nosies pasipila dėl hipertoninės ligos, kraujavimas gali būti gana intensyvus (mat trūksta kraujagyslė, esanti tolimesnėse nosies ertmės vietose). Tokiais atvejais kraujavimo dažniausiai nepavyksta sustabdyti be medikų pagalbos.
Kodėl skauda nosį?
"Man gana dažnai nosyje susiformuoja tarsi votis, - rašo Vitalijus B. iš Jonavos. - Aš tą votį praduriu, išspaudžiu, tačiau po kurio laiko panašus darinukas susiformuoja iš naujo. Patarkite, kaip šį negalavimą išsigydyti?"
Jus greičiausiai vargina nosies prieangio furunkulas (votis), arba, kitaip sakant, nosies plauko maišelio uždegimas. Dažniausia atsiradimo priežastis - nosies krapštymas, kitos nosies traumos ar kai kurios ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas). Toks ligonis nosies gale jaučia skausmą (jis dažnai būna tarsi pulsuojantis), nosies galas gali patinti, pamėlynuoti, gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra.
Gydoma taip: į nosį įdedamas tamponas, suvilgytas gydomuoju tepaliuku ar antibiotikų tirpalu (šių vaistų įsigysite artimiausioje vaistinėje). Jei būklė negerėja, gali tekti kurį laiką pavartoti antibiotikus.
Jokiu būdu nepatartina furunkulą spaudyti, pradurti ar kitaip atverti - jei infekcija per venas (jos jungiasi su smegenimis!) pateks į smegenis, grės labai pavojingos komplikacijos!
