Žilvinas VIZGIRDA
Seimas pritarė opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymui sudaryti Laikinąją Seimo komisiją, kuri ištirtų Gintaro Petriko vadovauto koncerno EBSW padarytą žalą ir ją sąlygojusias priežastis. Už tokį nutarimo projektą balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 5 parlamentarai. Į šią komisiją nutarta įtraukti 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovaus socialdemokratas Arturas Plokšto.
Teisybės paieškos
"EBSW padarė didžiulę žalą Lietuvos žmonėms. Bankrutavus EBSW holdingui, pražuvo 80 milijonų litų, buvo sužlugdytos Kauno įmonės", - sakė siūlymą pristatęs Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
"Koncerno aukso amžius buvo 1993 - 1995 metais, kai premjeru dirbo Adolfas Šleževičius, o prezidentas buvo Algirdas Brazauskas. Lietuvos demokratinė darbo partija nedarė nieko, kad tai sustabdytų", - Seime sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, esą tuometiniai LDDP veikėjai palaikė artimus ryšius su EBSW koncerno prezidentu G. Petriku, o šis neva rėmė A. Brazausko vizitus į užsienį. Kalbama, kad EBSW rėmė LDDP rinkimuose.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, žurnalistų paklaustas, ar buvo prasmė sudaryti Seimo komisiją, kol iš JAV neparvežtas G. Petrikas, sakė, kad komisijai bus ką veikti. Būtina nustatyti, kas inicijuodavo EBSW palankius teisės aktus. Mažiausiai vienas toks pavyzdys minimas jau dabar. Dabartinis vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas, 1992 - 1996 metų kadencijos Seimo narys, prieš pat baigiantis kadencijai pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leido areštuotą turtą perduoti jo savininkams arba jų giminaičiams. Seimas pataisoms pritarė. Tada V. Bulovas aiškinamajame rašte teigė, kad dėl arešto baudžiamojoje byloje skyrimo bankrutuojančios įmonės negali atgauti savo lėšų ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atseit norėta padaryti kaip geriau, o išėjo kaip visada. Šiomis pataisomis pasinaudoję EBSW vadovai pardavė turtą ir pinigus įsidėjo į savo kišenes, o indėlininkams parodė špygą. Kaip ir kam buvo atsilyginta už šių pataisų priėmimą, kas iš politikų prisidėjo prie EBSW pinigų švaistymo, geriausiai galėtų papasakoti pats G. Petrikas. Kalbama, jog yra daug suinteresuotų asmenų, kad G. Petrikas nepasirodytų Lietuvoje, ir net baiminamasi, kad jis gali būti nužudytas, nes kartą jau buvo suorganizuotas pasikėsinimas į jo gyvybę. Premjeras Algirdas Brazauskas neigia bet kokius ryšius su skandalingai pagarsėjusiu G. Petriku. "Aš nieko bendra su G. Petriku neturėjau. Čia yra fantazija. LDDP jokių ryšių su ta kompanija neturėjo. Atvirkščiai - mes ėmėmės visų priemonių, kad tokiems reiškiniams būtų užkirstas kelias Lietuvoje", - teigė premjeras. Tačiau visi puikiai prisimena, kad A. Brazauskui vykstant į užsienį, tarp kartu važiuojančių verslininkų būdavo ir G. Petrikas. Kartu jie buvo ir pas popiežių, gavo jo palaiminimą.
Beje, Seimo narys Audrius Butkevičius buvo apkaltinęs Vytautą Landsbergį ryšiais su EBSW vadovu, tačiau pastarasis paneigė savo politinio oponento žodžius.
Apgavo visus
EBSW savo voratinkliu buvo apipynusi daugelį įmonių. Savo klestėjimo laikais koncernas buvo supirkęs apie 200 įmonių kontrolinius akcijų paketus, tačiau tų įmonių nesuvaldė. Bankrutavo tokios galingos Kauno įmonės kaip "Banga", "Koordinatė", ""Inkaras", "Šilkas" bei kitos. EBSW strategai sugebėjo apgauti visus - indėlininkus, akcininkus, prokurorus. Iš pradžių turtas buvo areštuotas, bet pakeitus įstatymą teisėjai R. Buzelis, Z. Smirnovienė, R. Kiselienė bei kiti ėmė naikinti areštus. Atgavę akcijas EBSW vadai imdavosi finansinių manipuliacijų ir sugebėdavo "išplauti" bei į savo pinigines persivesti milijonus.
Pasislėpė už Atlanto
G. Petriko paieška užtruko septynerius metus. JAV federalinių tyrimų biuro pareigūnai jį sučiupo Los Andželo mieste gegužės 3 dieną, kai su draugu vyko iš namų į banką. Iš Lietuvos Gintaras dingo 1997 metų balandžio 23-iąją. Tuo laiku EBSW koncernas jau byrėjo. 1995 metais į krizę pateko Kauno holdingo kompanija. 1 500 indėlininkų ji buvo skolinga 83 milijonus litų. Dar po metų bankrutavo ir Komercijos kredito bankas, paaiškėjo, kad iššvaistytas Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio tarybos pirmininkas buvo G. Petrikas, turtas. 1996-aisiais G. Petrikas, apkaltinus turto iššvaistymu, buvo areštuotas, tačiau po kurio laiko paleistas. Balandžio 23-iąją kviečiamas į Tardymo valdybą Gintaras nepasirodė. Atėjęs jo advokatas Kazimieras Motieka pareiškė, kad nežino, kur jo klientas. Tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis dar visus ramino, kad G. Petrikas atsiras, nes rugsėjo 27 dieną numatytos jo vestuvės su "Mis Lietuva-1993" Joana Kripaityte. Tačiau laukta buvo bergždžiai. Po kurio laiko, pagimdžiusi Gintaro sūnų, iš Lietuvos dingo ir J. Kripaitytė.
Pastaruoju metu abu jie gyveno Holivudo bulvare, kur turėjo akinių nuo saulės ir suvenyrų parduotuvėlę. Draugiškas kaimynas aplinkiniams pasakodavo, kad Rusijoje jis buvo boksininkas. Pakeitęs pavardę G. Petrikas tapo Aleksandru Davidofu, o jo žmona - Joana Davidof. Pora jau laukiasi trečio kūdikio.
