- Matai, jis dabar padarytas didvyriu, o aš jau iškart paskelbtas esąs užpuolikas ir įtariamasis! - apmaudžiai piktinosi marijampolietis Stanislovas Mečislovas Lisauskas (76 m.). - Kaip tokią išvadą galima daryti, jeigu per penkias paras nuo to įvykio manęs neapklausė jokie pareigūnai - niekas nei ieškojo namuose, nei skambino. O gal aš jau numiręs nuo sužalojimų - ar kas pasidomėjo?..
"Senukų vesternu" vietos gyventojų lūpomis "pakrikštytas" incidentas įvyko Gižų kaime (Vilkaviškio r.). Kaip oficialiai informuojama Vilkaviškio policijos įvykių suvestinėje, ankstų rytą į Gižų gyventojo Justino Vizbaros (84 m.) namus atvyko marijampolietis S. M. Lisauskas ir, akimirksniu kilus konfliktui, keikdamasis iššovė iš dujinio revolverio į šeimininką. Šūvio būta netaiklaus. Tuomet vyresnysis konflikto dalyvis Justinas gindamasis staiga griebė savo turimą 6 mm kalibro šratinį revolverį ir paleido kelis šūvius užpuolikui. Šis, pataikius jam į kaktą ir sugebėjus atimti ginklą, skubiai nėrė pro duris gatvėje stovėjusio savo automobilio link ir nuvažiavo. "J. V. kreipėsi į policiją. Jis nesužalotas, o įtariamasis S. M. L. ieškomas", - buvo rašoma suvestinėje.
Po penkių parų "įtariamasis", kaip jis pats teigė korespondentei, nebuvo nei apklaustas, nei pakviestas atvykti į policiją. Išeitų, kad jo ir toliau "ieškoma". Tačiau Stanislovas Mečislovas ramiai sau vaikštinėjo po namus, net neketindamas kur nors slėptis. Jis tikino prastai besijaučiąs ir morališkai, ir fiziškai. (Bene prieš ketverius metus marijampolietis patyrė insultą, kuris gerokai pablogino sveikatą, paliko nejudrų ir skaudamą kūną.) Vyras "Akistatai" išdėstė kiek kitokią minėto įvykio versiją.
Anot marijampoliečio, gana pasiturinčiai ir tvarkingai gyvenančio pačiame Marijampolės centre su sūnumi (abu turi su automobiliais susijusį verslą), prieš keletą metų jis išsituokė su 12 metų jaunesne savo žmona Joana. Poroje jiedu buvo pragyvenę 18 metų. Po skyrybų buvusių sutuoktinių santykius aptemdė turto dalybos. Pastaruoju metu Joana, turėdama teisę gyventi tame pačiame name, kaip ir jos buvęs sutuoktinis, išvyko gyventi į Gižus. Moteris susidomėjo spaudoje aptiktu skelbimu, esą vienišas pensininkas Justinas, našlys, ieško galinčios jam kasdienybėje padėti moters, kuriai suteikia ir pastogę. Pagalbininkė, "slaugė" skelbimo autoriui tiko - Joana pas šį gižietį pasiliko. Gyvena čia ja ne vieną mėnesį, kartu kaime dar susiradusi ir kitą darbą.
- Neseniai aš išgirdau, kad Joana susiruošė parduoti jai priklausančią mūsų namo dalį, todėl man rūpėjo, kaip čia kas bus, - pasakojo S. M. Lisauskas. - Juk čia viskas daryta ir tvarkyta mano rankomis. Sužinojęs, kad ji ryte išeis į darbą, labai anksti sėdau į savo automobilį ir nuvykau į Gižus, kad rasčiau pasikalbėti ją, dar neišėjusią. Šis mūsų susitikimas buvo sutartas iš anksto, todėl aš, patiklus kvailelis, patekau į pasalą... Vos tik užėjau į vidų, išgirdau vyriškio, kurio net nemačiau, klausimą: "Jis?" Joana atsakė: "Jis". Tą pačią akimirką pajutau šūvį. Man atrodo, kad net ne vieną.
Anot S. M. Lisausko, jis nespėjo nė žodžio pratarti, kai tas pats balsas patarė moteriai paimti lazdą. Tuomet pasipylė keli smūgiai į įvairias kūno vietas. Išbėgusi į lauką moteris dar spėjo išbarškinti kelis buvusio vyro mašinos langus ir paimti automobilyje buvusį dujinį pistoletą, kurį pensininkas sakė vežiodavęsis visada, o buvusi žmona apie tai žinodavusi. (Pareigūnų versija: ginklas buvęs atimtas.) Sužalotas, krauju apsipylęs Stanislovas Mečislovas (vėliau Justino Vizbaros kaimynai pasakojo, kad po incidento liko kruvinas takas) skubiai sėdo į apdaužytą savo mašiną ir pasuko Marijampolės link. Vyras nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, nes teigė iš netikėtumo buvęs labai sutrikęs - nežinojęs, kaip geriau pasielgti. Dabar pensininkas jau gailisi, kad oficialiai neužfiksavo patirtų sužalojimų.
- Ne dėl moters tas mūsų konfliktas, - S. M. Lisauskas apmaudžiai neigė Vilkaviškio policininkų, matyt, besivadovaujančių tik vienos pusės liudijimu, versiją. - Argi būtų logiška man lakstyti paskui buvusią žmoną, jeigu jau seniai viskas baigta? Aš tik norėjau pasikalbėti ir buvau įviliotas į pasalą, kurią man surengė Joana iš keršto.
S. M. Lisauskas teigė girdėjęs, kad pareigūnai palankiai vertina gižiečio poelgį, esą Antrojo pasaulinio karo dalyvis Justinas - tikras drąsuolis ir šaunuolis, kad apsigynė nuo pavydo užvaldyto svečio. "Akistata", pakalbinusi kelis Gižų kaimo gyventojus, įsitikino, kad senukų incidentas aptarinėjamas ne pagarbiai, o pašaipiai - esą kvailas, bet pavojingas vaikų žaidimas. Žmonės, pažįstantys Justiną, neslėpė, kad bendrauti su aplinkiniais nemėgstantis vyras kartais būna piktas ir agresyvokas, ūmaus būdo, todėl nelinkę iškart patikėti vien tik jo ir jį slaugančios Joanos versija.
Šio nekasdienio ir kol kas mįslingo įvykio atomazga besidomintys žmonės turės palaukti, kol savo galutinį žodį tars, deja, neskubantys darbuotis teisėsaugininkai. Įtariamuoju jau pavadintas, tačiau nukentėjusiuoju ir patyrusiuoju materialinę žalą save laikantis S. M. Lisauskas atviravo abejojantis, ar bus ištirta tikroji tiesa, nes "Antrojo pasaulinio karo dalyvis turi rimtą užnugarį - du jo anūkai dirba policijoje".
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- S. M. Lisauskas tikina esąs nukentėjęs, o ne įtariamasis
2006 04 26
