Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Soliariumai, dirbtinės saulės salelės, ne vienam iš mūsų (ypač - jaunoms merginoms, o taip pat ir kai kuriems vaikinams) padeda išlaikyti gražų kūną. Iš tiesų niekas neišdrįs ginčytis, jog vėlyvą rudenį ar pačiame viduržiemy žymiai maloniau matyti gražiai įrudusį, prabėgusią vasarą primenantį, o ne išblyškusį, ligos pojūtį sukeliantį veidą ar visą kūną... Tačiau kaip daugelyje gyvenimo sričių, taip ir šiuo atveju galioja taisyklė, jog grožis reikalauja aukų...
Lietuvos onkologijos centro gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė patvirtino, jog soliariumų gamintojai ir šio dirbtinio įdegio verslo propaguotojai akcentuoja vien tiktai teigiamą dirbtinių saulės spindulių poveikį mūsų organizmui, tuo tarpu Amerikos dermatologų, Odos vėžio asociacijos narių nuomonė šiuo klausimu yra neigiama. Onkologės teigimu, jeigu soliariumas ir nėra "klaikiai žalingas", tai neduoda ir apčiuopiamos naudos. Kas tai yra soliariumas? Soliariumas - tai šviesos ultravioletinė lempa, skleidžianti ultravioletinius spindulius, kurie yra labai panašūs į natūralius saulės spindulius. Per ilgai užsibuvus soliariume, galima nudegti taip pat, kaip ir be saiko kaitinantis saulėje.
Soliariumai sukelia priklausomybę
Pirmoji įdegusį kūną pradėjo propaguoti garsioji prancūzų dizainerė Koko Šanel. Taigi Europoje atsiradusios dirbtinio įdegio mados tęsiasi iki šiol. 1996 metais Amerikos dermatologų asociacija išleido peticiją, kurioje buvo teigiama, jog naudojimasis soliariumais kosmetikos tikslais yra nenaudingas ir netgi žalingas. Tačiau atsirado priešingų pranešimų, kuriuose buvo bandoma įteigti, jog taip nėra. Vis dėlto soliariumai - tai didelis biznis, ir, ko gero, ne mažesnis už tą, kuris gaunas parduodant kosmetikos priemones. Todėl suprantama, dėl ko sukilo soliariumų šalininkai... Pasirodė nauji moksliniai tyrimai, kurie bando atsakyti į klausimą, kodėl soliariumai yra populiarūs... Onkologė J. Gibavičienė prisipažįsta sužinojusi gana netikėtą ir labai įdomią išvadą, teigiančią, jog soliariumai populiarūs ne dėl sveiko, įdegusio kūno propagavimo... Manoma, jog pasikaitinus soliariume ultravioletiniai spinduliai organizme sukelia endorfinų (kuriuos imta vadinti laimės hormonais) gamybą ir dėl to išsivysto tikras pripratimas... Nors tikslus endorfinų kiekis nėra pamatuotas bei ištirtas, tačiau manoma, jog tai gali būti viena iš priklausomybės rūšių. Ši naujiena pribloškė ne tik medikę - ji buvo netikėta ir daugeliui soliariumuose besilankančių žmonių.
Pokyčiai išsivysto per ilgą laiką
Kaip žinome, saulė spinduliuoja akiai nematomus ultravioletinius (UV) spindulius. Jie skirstomi į UV-C, UV-B ir į UV-A spindulius. UV-C spinduliai turi didžiausią energijos kiekį, tačiau nepasiekia žemės, nes juos sulaiko mūsų planetą gaubiantis ozono sluoksnis. Tačiau reikėtų žinoti, jog tiek UV-A, tiek UV-B spinduliai, jų ilgalaikis poveikis sukelia vadinamąjį odos fotosenėjimą, sutrikdo jos apsauginį sluoksnį, susilpnina odos imunitetą, o visi šie ilgalaikiai pakenkimai ilgainiui gali tapti viena iš odos vėžio arba melanomos atsiradimo priežasčių. Vis dėlto gydytoja J. Gibavičienė tikina, jog epidemiologiniais tyrimais tai įrodyti gana sunku todėl, kad ta žmonių grupė (dauguma jų - jauni), kuri aktyviai lankosi soliariumuose, kažkokius pokyčius pajus ne iš karto, o tiktai po keliasdešimties metų. Taigi praktiškai tokio akivaizdaus įrodymo negali būti. Na, pavyzdžiui, ar merginai, intensyviai besikaitinusiai soliariume, po metų bus nustatytas odos vėžys? Taip tikrai nebus, bet ateityje ji tikrai gali susidurti su tokia problema.
Soliariumas žalingas kaip ir rūkymas?
Kitų medikų teigimu, dėl stiprių ir nenormuojamų UV-B spindulių atsiranda nudegimų, pigmentinių dėmių, pažeidžiamas akies lęšiukas... Gydytoja J. Gibavičienė patikino, jog baltaodžiai žmonės, kurių oda yra pirmojo tipo, niekada neįdega saulėje, todėl ir besilankant soliariume jų oda neparuduoja. Kitas neigiamas momentas - kuomet žmogus įdega soliariume, būdamas lauke visiškai nesisaugo saulės spindulių. Jis nejaučia nudegimo... Įrodyta, jog jautresnės odos žmonėms po soliariumo atsiranda odos sausumas, keratozė, o kartais senatvinėmis ar kapinių gėlėmis vadinamos odos keratomos. Būtent po soliariumų jos atsiranda daug greičiau. Tačiau ką tik paminėtų problemų gali neišvengti net ir nė karto soliariumuose nesilankę žmonės. Taigi, onkologės J. Gibavičienės teigimu, kuomet žmonės klausia - galima ar negalima lankytis soliariume, vienareikšmio atsakymo nėra, kaip gyvenime nėra vien juoda ar vien balta. Vis dėlto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, gerontologijos ir dermatovenerologijos klinikos Dermatovenerologijos centro direktorė ir Konsultacijų skyriaus vedėja daktarė Genovaitė Stanislava Lapinskaitė kaitinimąsi soliariumuose ir deginimąsi saulėje prilygina tokiam žalingam įpročiui kaip rūkymas. Medikė sako, jog nuo mados degintis ji neatkalbinėjanti tik tų, kurie nori greičiau pasenti...
Pakluskime rimtiems patarimams
Vis dėlto tiems, kurie neišsigando ir nori bet kokia kaina turėti gražiai įdegusį kūną, primisime keletą dalykų. Prieš pradedant kaitintis soliariume, reikia išsiaiškinti savo odos tipą, jos drėgnumą, taip pat pasitikrinti, ar nesergate ligomis, dėl kurių deginimasis (tiek soliariume, tiek saulėje) nerekomenduojamas. Taip pat reikėtų susidaryti asmeninę deginimosi programą, kuri priklauso ne tik nuo odos tipo, drėgnumo, sveikatos būklės, bet ir nuo įrenginio, kuriame planuojate degintis. Žinoma, tiems, kurie nesilaiko soliariumo darbuotojų pateikiamų rekomendacijų, deginasi be saiko, tokia programa naudos neduos. Galiausiai tenka griežtai priminti, jog įdegio soliariumuose turėtų atsisakyti jaunuoliai iki 16 metų, blyškios odos, raudonai įdegantys, bet neparuduojantys (pirmojo odos tipo) žmonės, asmenys, kurių kūnas gausiai nusėtas pigmentinėmis dėmėmis bei apgamais, taip pat vartojantieji tam tikrus medikamentus, kurie pagreitina odos įdegį, arba tiksliau - padidina odos jautrumą UV spinduliams. Soliariumų taip pat turėtų vengti ir tie žmonės, kurių šeimos nariai yra sirgę ar serga vėžiu...
