Ponas prezidentas daugiau nieko neturi mums pasakyti, tik "laisvė ir demokratija". Jis kaip Stalinas nacionalizavo ir pardavė, o mane apdėjo nežmoniškais mokesčiais. Sovietmečiu visą laiką gyvenau kaime, buvau tarnautojas, žmona mokytojavo. Laikydavome gyvulių, turėjome 0,25 ha žemės. Kad tos žemės neprivatizuočiau, ją atėmė. Likau su kiemu - 9 arais. 10 arų pamatavo už 3 kilometrų. Tai jau tikra demokratija.
Iš darbo atleido - norėjo padaryti vagimi, bet trūkumo nerado. Sugalvojo, kad mažina etatus, o į mano vietą skyrė tikrą sukčių, kuris statėsi namus iš biudžetinių pinigų, nes buvo partijos narys. Kompensacijos neišmokėjo, nors išdirbau beveik 10 metų. Dabar susirgau kraujo apykaitos sutrikimu, tai neurologė gydytoja sako, kad dabar gydytojai visi apmokami, ir siuntimo į ligoninę neišrašė. Antrą kartą, kai pasidarė visai blogai, atvažiavo greitoji ir be siuntimo išvežė į ligoninę, o ten jau nutrūko, kaip sakoma "filmas". Štai dabar reikia daug ir visokių vaistų, bet kompensuoja tik porą. Reikalingi plečiantieji, kurie labai brangūs. Pensija - 275 litai, nors inspektorė buvo žadėjusi perskaičiuoti, sakė, kad daug prisidės, tačiau turbūt "sauso nieks neklauso".
Ponas Adamkus prie lietuvių tautos išsilaisvinimo neprisidėjo nė vienu skatiku, tačiau Lietuvos turtą švaisto kaip nuosavą. Ką sukišo amerikonams - tai visi sergantieji sąnarių ligomis ir laukiantieji protezų būtų buvę operuoti.
Antanas Martinaitis, Marijampolė
