Bene tipiškiausias Graikijos vaizdas - asiliukas, siauromis gatvelėmis ar greitkelio kelkraščiu nešantis pagyvenusį vyrioką. Tačiau šį vaizdą greitai galėsime išvysti tik atvirukuose ir knygose, mat asilų populiacija Graikijoje stipriai mažėja. Per 50 metų sumažėjo 96 procentais - nuo pusės milijono iki 18 tūkstančių. Ypač asiliukų sumažėjo per pastaruosius kelerius metus, o iki šių metų galo planuojama, kad asilų liks tik 16 tūkstančių.
Stipriai populiaciją sumažino šią vasarą Graikijoje siautę gaisrai - būtent regione, kuriame gyveno apie 40 procentų visų šalies asilų. Jei taip tęsis ir toliau, šių Graikijos simbolių po kokių 10 metų liks mažiau nei tūkstantis.
Anksčiau asilai buvo naudojami visur: ir kaip transporto priemonė, ir laukams arti, ir kroviniams gabenti, tačiau šiais laikais juos keičia modernūs išradimai. Bet ne visur. Siekiant bent minimaliai išsaugoti asilus, buvo nuspręsta Hidros saloje drausti bet kokias motorizuotas transporto priemones. Tad į ją nuvykę nepamatysite nei automobilio, nei autobuso ir netgi neišvysite motociklo ar motorolerio. Sala gyvena senovinėmis tradicijomis. Netgi į salą atvykusiems turistams į viešbutį su visais lagaminais tenka "važiuoti" asilu. Saloje gyvena apie 1200 asilų, o jų augintojams šie gyvūnai neša nemažą pelną. Už pasijodinėjimą asilu turistams tenka sumokėti 10 eurų, tačiau norint nuo jo nulipti ar pasiimti savuosius daiktus, tenka sumokėti dar bent 4 kartus daugiau nei užlipant. Neseniai saloje buvo surengta ir konferencija, kurioje buvo sprendžiama, kokių priemonių reiktų imtis, kad šis kultūrinis palikimas būtų išsaugotas ateinančioms kartoms.
