Remigijus RAINYS
Kupiškio rajone, Maskvyčių kaime gyvenanti Aldona Jatužienė kiekvieną kartą virstelėjus durims su viltimi vis žvilgteli ton pusėn tikėdamasi stebuklo, nors puikiai žino, kad jos globotinis Vytautas Šabanskas (18 m.) šių durų jau niekados nebepravers. Kupinas gyvenimo džiaugsmo jaunuolis buvo nužudytas daugiau nei prieš 3 mėnesius, tačiau jo užmiršti neleidžia ne tik gedulo kaspinu perrišta nuotrauka ant stalo, bet ir alink šmirinėjantys jaunesnieji šios šeimos vaikai. Jiems Vytautas buvo tarsi vyresnysis brolis.
Beveik prieš 8 metus iš Kupiškio šv. Kazimiero vaikų globos namų Aldona ir Antanas Jatužiai į savo sodybą parsigabeno 6 globotinius, tarp kurių buvo ir V. Šabanskas. Nuo tada berniukas čia gyveno nuolat. Būdamas vyriausias iš visų globojamų vaikų, Vytautas tapo geriausiu šeimynos mamos Aldonos pagalbininku bei talkininku. Keturias savas dukras užauginusi, bei dabar 8 globojamais augintiniais besirūpinanti moteris pamažu užmezgė stiprų ryšį su mamyte ją vadinusiu V. Šabansku. Globotinis bendravo ir su tikraja savo motina, kuriai motinystės teisės buvo apribotos, tačiau A. Jatužienė jam buvo artimesnė. Aldona iki šiol mena visas Vytauto persirgtas ligas, jo paaugliškų išdaigų periodą ir pirmosios meilės įkvėptas eiles. Vaikinas skubėjo tapti suaugusiu ir sulaukęs 18-os jau buvo susiplanavęs savo tolesnį gyvenimo kelią. Vytautas buvo pradėjęs lankyti pratybas Savanoriškos Krašto apsaugos pajėgų sistemoje ir ateityje ketino tapti SKAT nariu. O šią vasarą vaikinas norėjo padirbėti ir užsidirbti pinigų, kad galėtų baigti vairuotojų ruošimo kursus ir įsigyti pirmąjį savo automobilį.
Bemiegė naktis
Gegužės 20-ąją, po pietų, Vytautas išėjo pasakęs, kad eina susitikti su draugu. Vaikinas žadėjo sugrįžti iki 21 valandos. Aldona jo pasigedo tik apie puse dešimt vakaro, kai maudė mažesniuosius vaikus. Moteris pasiuntė vaikinui SMS žinutę ir netrukus gavo atsakymą. Globotinis rašė, kad jis užtruko pas bičiulį Šepetoje ir į namus sugrįš netrukus. Vėliau paaiškėjo, kad tą vakarą V. Šabanskas Šepetoje nesilankė, todėl dabar Aldona abejoja, ar atsakymą jai parašė pats Vytautas, nes vaikinas niekuomet jai nėra sumelavęs.
Laikas bėgo, o Vytautas vis negrįžo, nors iki tol jis visuomet sugrįždavo net keliomis minutėmis anksčiau nei būdavo pažadėjęs. Prieš 23 valandą Aldona vėl pasiuntė žinutę, tačiau atsakymo nesulaukė. Sunerimusi globėja skambino auklėtiniui, bet telefonas buvo išjungtas. Moteris pralaukė visą naktį, tačiau globotinis taip ir nesugrįžo. Kitą dieną Aldona su vyru apvažiavo visas vietas, kur V. Šabanskas galėjo lankytis, tačiau jo pažįstami teigė vaikino nematę.
Upė paslapties neišsaugojo
Namo Vytautas vis negrįžo, tad globėja kreipėsi į Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnus. Oficiali pražuvėlio paieška buvo paskelbta gegužės 28 dieną. Pareigūnai greitai nustatė įtariamųjų ratą. Paaiškėjo, kad dingimo dieną Vytautas bendravo su savo buvusiu bendramoksliu D. S. (17 m.). Niekur nebesimokantis ir nedirbantis nepilnametis supažindino V. Šabanską su gerokai vyresnių vyrų būreliu, kuriame pirmu smuiku grojo neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs Armandas Červonikovas (30 m.). Šis vyras su nedidelėmis pertraukėlėmis pataisos namuose jau praleido apie 11 metų. Drauge su juo buvo krepšelių iš vytelių pinimu besiverčiantis Grigorijus Djačenka (23 m.), bei bedarbis Gintautas Motiejūnas (27 m.). Iš pradžių atsitiktinai susibūrusi kompanija vaišinosi svaigalais gamtos prieglobstyje, o vėliau neva Vytautas pasiūlė visus nuvežti ten, "kur bus merginų". Bent tokios, tegul ir ne visiškai įtikinamos versijos laikosi kone visi ikiteisminio tyrimo pabaigos už grotų laukiantys įtariamieji. Visi jie tikina, kad nuvykus į V. Šabansko nurodytą vietą, ten rado ne merginas, o vaikinus. Nevykėliai mergišiai nenusisekusį žygį gausiai aplaistė alkoholiu. Didėjant išgertų svaigalų kiekiui, aistros kaito ir dėl nesėkmių "meilės fronte" buvo apkaltintas V. Šabanskas. Vaikinas buvo įžeidinėjamas, o vėliau ir mušamas. Vytautas bandė pabėgti, tačiau apsvaigę sugėrovai jį sugavo, parsitempė atgal ir daužė dar smarkiau. Kompanija vežiojo savo auką po įvairias vietas ir vis įnirtingiau vaikiną mušė ir žemino. Lėvens pakrantėje surengtą egzekucijos "raundą" stebėjo ir kelios pakeliui prisijungusios vaikų globos namų auklėtinės. Kompanijoje atsiradusios panelės nenumalšino aštuoniolikamečio skriaudikų įniršio ir per eilinį sustojimą už 2 kilometrų nuo Kupiškio esančioje jaukioje vietelėje ant Lėvens kranto, visiškai nusigėrę sėbrai Vytautą nukankino mirtinai. Sugėrovai net patingėjo geriau paslėpti nužudyto vaikino lavoną, todėl tik nuvilko jį į paupio šabakštyną ir užmetė šakomis. Tačiau Lėvuo paslapties neišsaugojo. Tomis dienomis pliaupė liūtys ir pakilęs upės vanduo aukos kūną nunešė pasroviui. Negyvėlis buvo aptiktas Kupiškio miesto ribose. Įtariamieji buvo nustatyti dar prieš surandant V. Šabansko kūną, tačiau pradžioje į areštinę nukeliavo tik nepilnametis, bei A. Červonikovas su G. Djačenka. G. Motiejūnas buvo sulaikytas vėliau, kai sugrįžo iš Darbo biržos organizuotų kursų Panevėžyje. Teismas visus įtariamuosius leido suimti 3 mėnesiams ir teisėsaugininkai neabejoja, kad prireikus šis terminas bus pratestas. Ikiteisminis tyrimas neturėtų užtrukti ir ketveriukė, kuriai jau pateikti įtarimai tyčiniu nužudymu, netrukus turėtų stoti prieš Panevėžio apygardos teismą.
