Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusių metų rugsėjo 6-osios pavakare Marijampolės greitosios pagalbos medikai, atvykę pagal iškvietimą prie vieno daugiabučio namo, lauke rado gulintį sužalotą marijampolietį Ernardą Broką (25 m.). Galvos traumą patyręs vyras buvo ištiktas komos. Nelaimėlio būklė mažai tepagerėjo ir po jam atliktos operacijos. E. Brokas, dėl kurio gyvybės medikai kovojo daugiau nei pusantro mėnesio, spalio 26 dieną mirė.
Aiškinantis, kaip E. Brokas tądien atsidūrė prie kitame miesto gale nei pats gyveno esančio daugiabučio, Marijampolėje pagarsėjusio landynėmis ir asocialių asmenų buveinėmis, buvo sulaikytas šio namo gyventojas Tadas Ivanovas ir lemtingąją dieną tame pačiame name pas draugę viešėjęs Raimondas Ambrazevičius. Marijampolės profesinio rengimo centre vienu metu mokęsi jaunuoliai vienas kitą pažinojo, todėl susitikę ne tik pasikalbėjo, bet ir prie alaus pasėdėjo. Kaip vėliau išsiaiškino E. Broko žūties aplinkybes tyrusi Marijampolės prokuratūros prokurorė Ona Plioplienė, apgirtusius draugus, berūkančius daugiabučio koridoriuje, supykino jų kelyje tuo metu pasirodęs kiek daugiau girtas Ernardas, kurio vaikinai artimiau nepažinojo. Esą viena Tado kaimynė rūkiusiems jaunuoliams pasiskundė, kad girtas vyras spardo jos buto duris, ir paprašė įžūlų smarkuolį nuvesti. (Vėliau paaiškėjo, kad Ernardas jokių durų nespardė, tik stoviniavo svirduliuodamas.) Tvarką ėmęsis daryti Tadas Ivanovas tyčia smogė E. Brokui ranka į krūtinę ir spyrė į nugarą, į nugarą smogė ir T. Ivanovo sugėrovas Raimondas. Dviejų jaunesnių chuliganų aptalžytas Ernardas į namus tuokart dar nesuko - liko vaikštinėti daugiabučio koridoriais. Kai bene po valandos toje pačioje vietoje dar kartą susikirto Tado, Raimondo ir Ernardo keliai, laiptais belipantį jau sumuštą vyrą jaunuoliai vėl stumdė ir trankė, apipylė vandeniu. Pastebėję, kad jų auka tapęs Ernardas kruvinas, smogikai sugriebė jį už kojų ir ištempė laukan. Ant kojų nebesilaikiusį vyrą Raimondas Ambrazevičius pastatė ir smogė dar kelis kartus. Nugriuvęs nelaimėlis liko lauke. Jo skriaudėjai esą atsistoję atokiau ir stebėję, ar kas nors ateis sumuštajam į pagalbą, kol atvyko greitoji.
Tiriant žiaurų nusikaltimą svarbiausia buvo tiksliai nustatyti, kurie smurtavusių jaunuolių smūgiai nelaimėliui buvo pavojingiausi, kurio įtariamojo kaltė didesnė. Marijampolės teismo medicinos ekspertas, dalyvavęs įvykio vietoje įtariamiesiems duodant parodymus ir eksperimentu atkartojant tragiškąją popietę, nustatė, kad E. Brokas patirti mirtinus sužalojimus galėjo ir nuo tiesioginių nusikaltėlių smūgių, ir griūdamas bei trenkdamasis į sieną, turėklus bei betonines grindis. Ekspertas nesiryžo kategoriškai teigti, kurio chuligano veiksmai buvo lemtingi jauno vyro gyvybei. Kaltinimai tyčia nužudžius E. Broką buvo pareikšti abiem jaunuoliams. Baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, savo kaltę neigusio Tado Ivanovo gynėja pareikalavo pakartotinės teismo medicinos ekspertizės, kad vis dėlto būtų pasistengta tiksliau "pasverti" lemtingus kaltinamųjų veiksmus. Ją atlikusi kauniečių specialistų komisija atmetė prielaidą, kad E. Brokas mirtinus sužalojimus patyrė griūdamas, ir įvardijo, jog mirtini smūgiai nelaimėliui buvo suduoti daužant jį antrąjį kartą.
Teismas žudiku pripažino tik paskutiniuosius smūgius auka tapusiam vyrui sudavusį Raimondą Ambrazevičių ir nuteisė jį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams. Pirmą kartą ant teisiamųjų suolo atsidūręs Raimondas, nuosprendžio laukęs būdamas laisvėje, buvo suimtas teismo salėje. Tadas Ivanovas buvo pripažintas esąs kaltas tik dėl kelių E. Brokui suduotų smūgių. Septyniolikmetis, pernai lygtinai nuteistas už vagystę, dabar pridėjus neatliktosios bausmės dalį, nuteistas tik keturiems mėnesiams. Kol įsiteisės paskelbtasis nuosprendis, nepilnametis paliktas laisvėje. Kaltinimą teisme palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė siūlė pripažinti abiejų teisiamųjų kaltę dėl tyčinio nužudymo ir paskirti jiems šešerių ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Penkis vaikus užauginusiai nužudyto E. Broko motinai skaudžiausia, kad toks jaunas sūnus mirė ne nuo ligos, ne nuo avarijoje patirtų traumų, o nuo aukos ieškojusių girtų žudikų rankos. Anot jos, juk Ernardas tuokart nei triukšmavo, nei ką užkabinėjo ar plūdo, nei buvo ką pavogęs. Jo visa kaltė - kad tądien buvo užėjęs paviešėti pas pažįstamą ir neskubėjo į namus. Keistai dabar atrodo ir daugiabučio gyventojų abejingumas: daug kas tą popietę girdėjo triukšmą koridoriuje, kai kurie matė ir vaikštantį ar sėdintį sumuštą Ernardą, tačiau užbėgti tragedijai už akių - kviesti policiją, medikus - niekas nepasistengė.
- Ernardas pastaruoju metu dirbo privačiai - remontuodavo automobilius, su sugyventine Aušra augino šešerių metų dukrytę ir planavo laimingą ateitį - niekam jis netrukdė gyventi, - dalijosi savo širdgėla netekties skausmą tebekenčianti Ernardo motina. - Žudiko ranka keliais smūgiais nušlavė visas svajones. Gerai, jeigu teismo "paglostytas" nepilnametis Ivanovas jausis dėkingas ir naujų nusikaltimų nepadarys, nevirkdys kitų motinų. Temidė jam buvo gailestinga, tačiau Dievo bausmės nė vienas neišvengia...
