Vidurnaktį tiesiai iš Radviliškio ligoninės į Šiaulių respublikinės ligoninės Reanimacijos skyrių atvežta Užuožeriuose (Radviliškio r.) gyvenanti vienerių metukų Sandrutė. Ligoniukę apžiūrėję medikai pašiurpo - vaikas buvo taip stipriai sumuštas, jog priminė didelę prinokusią slyvą... Visa gydytojų brigada ėmėsi gelbėti mažylės gyvybę, o personalo darbuotojos apie nežmoniško smurto auką nedelsdamos informavo Radviliškio rajono policiją. Po valandos kitos komisariate jau sėdėjo girtut girtutėlis įtariamasis - Sandrutės tėvas Raimondas Tamošiūnas (23 m.). Kitądien pareigūnai kreipėsi į teismą dėl smurtautojo suėmimo.
Pasiuto dėl dingusių 20 litų
Kaip jau nustatyta, iš vakaro Raimondas Tamošiūnas, 22 metais už jį vyresnė žmona Felicija, šios dukra iš pirmosios santuokos šešiolikmetė Evelina ir nemažas pulkas draugų girtavo Tamošiūnų gryčioje, greičiau primenančioje sukiužusį tvartą nei gyvenamąjį būstą. Liejosi stipriausias "Kalnapilio" ir "Tornado" alus bei pigus šampanizuotas vynelis. Šių gėralų sutuoktiniai prisipirko, nes, vienų teigimu, ką tik buvo gavę pašalpą už neva prižiūrimus du mažamečius vaikelius, kitų - kad "prasuko bizniuką" pardavę metalo laužo... Nemaža kompanija linksminosi triukšmingai - šūksniai ir dainos, sklindančios iš pradvisusios bakūžės, aidėjo toli už nedidelio kaimelio ribų... Galiausiai Felicijos dukra Evelina taip įsismagino, jog nusviedė šalin vasarinius rūbelius ir, atrodo, nuogut nuogutėlė užsiropštusi ant patėvio Raimondo automobilio pradėjo šokti striptizą. Šiam tokie anksčiau laiko į prastos reputacijos suaugusiųjų gretas norinčiai "įsirašyti" paauglės "šposai", be abejo, nepatiko. Raimondas besiskeryčiojančią "mergelką" prišokęs nusviedė šalin, įsakė apsirengti ir dar pasuko kumščiais apie nosį. Jei, girdi, ir toliau "durniuosianti", pasigailėsianti... Evelina, atrodė, apsiramino. Tada nežinia dėl ko ėmė kivirčytis Raimondas ir Felicija. Pajautusi vis labiau nirštančio sutuoktinio kumščių kvapą, moteriškė pagriebė 20 litų (vėliau Raimondas tvirtins, jog tai buvo jo pinigai) ir "metėsi" į kaimą - kam, kaip kuždėjo nuojauta, sėdėti ant parako statinės, jei čia pat, kaime, galima susirasti kitą ūžaujančią kompaniją ir išgertuves pratęsti "ramioje aplinkoje"... Susizgribęs, kad dingo ne tik pati, bet ir pinigai, Raimondas įsiuto dar labiau. Negalėdamas pykčio išlieti ant "vagilės bobos", atsisuko į Eveliną. O kai ir ši, nujausdama, kuo visa gali baigtis, nurūko laukais, liko dar du gyvi padarėliai - negalintis apsiginti trejų metukų sūnelis Nerijus ir pernykštę gegužę gimusi dukra Sandrutė. Beje, šiedu mažyliai tuo laiku jau miegojo, tačiau ant viso pasaulio supykusiam tėvui tai buvo nė motais. Pagriebęs Neriuką, tėvas kumščiu jam mostelėjo į kaktą, o daugiausiai kliuvo Sandrutei... Kaip vėliau močiutei papasakojo dar mažai kalbantis Nerijus, "tetė sesytei kumščiais vis taikė į galvytę, o iš nosytės sruvo kraujukas..." Tiesa, kitądien "Akistatos" korespondentams mažasis Nerijus apie tėvą jau nepratarė nė vieno blogo žodžio. Gal pabūgo, kad už liežuvio nelaikymą klius dar daugiau, o gal primokė močiutė...
Greitąją iškvietė kaimynai
Pyktį išliejęs ant mažiausiosios, Raimondas Tamošiūnas kiek aprimo ir kartu su abiem vaikais (Nerijumi ir Sandrute) atšlitiniavo pas tame pačiame kaime gyvenančią motiną Laimą Tamošiūnienę. Ši gilią naktį ne iškart susigaudė, kas atsitikę. Tačiau vos žvilgterėjusi į anūkėlę pakraupo iš baimės - ši juk jau mėlynuojanti! Nieko nelaukusi močiutė nubėgo pas telefoną turinčią kaimynę Astą Maračkinienę kviesti greitosios. Asta "Akistatos" žurnalistams kitądien patvirtino į ligoninę skambinusi be vienos minutės pirmą, o medikai kaimą pasiekę po dvidešimties minučių. Išgirdusi, ką Raimondas padaręs bejėgiui, iš lovelės iškeltam ramiai miegojusiam vaikui, Asta esą ir pati tuo negalėjo atsistebėti. Tačiau žurnalistams jau ėmė kalbėti ką kita. Girdi, iš "kitų šaltinių" sužinojusi, kad Raimondas dukrelės nemušęs - girtas būdamas nešęs ją ant rankų ir netyčia nugriuvęs.
Tačiau mažylę apžiūrėję teismo ekspertai pareigūnams pateikė kategorišką išvadą: vaikui smūgiuota, ir ne vieną, o daugybę kartų! Labiausiai nukentėjęs veidukas. Iš pradžių buvo baiminamasi, kad Sandrutei gali būti lūžę galvos kaulai, tačiau rentgeno nuotraukos to neparodė. Nepaisant to, neabejojama, kad vaiko patirtas stiprus smegenų sutrenkimas atsilieps visam likusiam gyvenimui, gal net teks suteikti invalidumo grupę.
Viena motina gina dukrą, kita - sūnų
Tamošiūnų troba "Akistatos" korespondentus pasitiko ant durų kabančia spyna. Pro kiaurus, skudurais apkamšytus langus iš kambarių sklido smarvė, lauke, tarp krūvų neskalbtų vaikiškų rūbelių ir išardytų žaislų, mėtėsi tušti alaus buteliai. Čia turėjusi būti Felicijos dukra Evelina, anot aplinkinių, po tos "smagios naktelės" namo nakvoti negrįžtanti - su bernais iki paryčių vakarojanti paežerėje.
Nuvykome pas Laimą Tamošiūnienę, policijos sulaikyto Raimondo motiną, tačiau ir čia durų niekas neatidarė. Septyniolikmetis Raimondo brolis Dainius užsiminė, jog motina niekada nebuvo labai patenkinta tokiu brolio pasirinkimu - susimetrikuoti su į motinas tinkančia, du paauglius vaikus auginančia, o svarbiausia - alkoholio verge seniai tapusia moterimi... Tačiau Raimondas esą pareiškė ją įsimylėjęs, ir baigta. Iš kitų kaimo žmonių išgirdome, jog Raimondo motina prieš mažą vaikelį smurtą pavartojusį sūnų linkusi užtarti, teisinti, daugiau kaltės verčianti ant beveik bendraamžės marčios. O štai Paežeriuose gyvenanti Ona Kairienė, Felicijos mama, kaip įmanydama plūdo ir smerkė žentą. Girdi, be reikalo dukra susidėjusi su tuo "latru" - sekdama vyru, esą ir pati ėmusi linkti į alkoholį...
Beje, kad Raimondas išgėręs mėgstąs pasišvaistyti kumščiais, ir ne prieš bet ką, o prieš artimiausius žmones - žmoną ir vaikus, patvirtino visi kalbinti Užuožerių kaimo gyventojai. Raimondo brolis Dainius į tai atsakė:
- Kai prisiprašydavo Felia - tai ir gaudavo...
O už ką lupti vaikus? A, girdi, Evelina jau seniai eina nedorais keliais, kartais sveika paauglę paauklėti, o va savų mažiukų Raimondas esą tikrai niekada nė pirštu neužkliudydavęs. Nesuprantama, girdi, kas čia jam "užplaukė".
Po sūnaus žūties neturėjo laiko gedėti
Kaimas vieningai pasmerkė vaiką lyg bokso kriaušę sutalžiusį tėvą, drauge karčių žodžių negailėjo ir Sandrutės motinai Felicijai. Tai esą ne motina, o kažkokia išsigimėlė. Antai vos prieš tris mėnesius, Velykų išvakarėse, užuot ėjęs į mokyklą, uždarbiaudamas miške žuvo penkiolikmetis Felicijos sūnus Egidijus, o praėjusį savaitgalį "gedinti" motina sau iškėlė tokį gimtadienį, kad ir vėl nuo dainų skambėjo visi Užuožeriai. Aplinkiniai, kaip matyti, kur kas labiau gedėjo netikėtai žuvusio darbštaus vaiko nei tikra jo motina. Beje, ji neleidžia į mokyklą ir dukters Evelinos - jauna graži panelė, sako, jau pajutusi laisvės skonį ir mieliau prisėda šalia motinos prie pilno buteliuko nei atsiverčia knygą. Už vaikų nepriežiūrą Felicija Tamošiūnienė buvo įspėta ir bausta ne kartą. Kas iš to.! Atvažiavo seniūnas ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai - Felicija kone su ašaromis prisiekė susitvarkyti. Valdininkai iš kiemo išsuko - pavymui špygą pasuko ir, užmiršusi vaikus, išdulkėjo į artimiausią "tašką"...
Feliciją sugniuždė šeimyninės tragedijos?
Anksčiau Felicija gyveno ir dirbo Kretingoje. Tačiau tuometinis vyras Sigitas, kaip spėjama, susidėjo su vietos mafiozių gauja ir greitai buvo nužudytas. Praradusi vyrą ir vaikų tėvą jauna našlė atsikraustė arčiau motinos, į Užuožerius. Kurį laiką, anot aplinkinių, moteris dar tvarkėsi, kapstėsi daržiuke, skalbė ir virė. Tačiau kuo toliau, tuo giliau grimzdo į alkoholį, tiksliau - į alutį... Besilankydama neoficialiuose jo pardavimo taškuose, sako, Felicija ir susipažino su tuomet dar nė dvidešimties neturėjusiu Raimondu. Kai vyriškis buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos, Felicija pasijuto besilaukianti. Šią naujieną pranešė kūdikio tėvui, ir šis mielai sutiko susirašyti. Jaunas tėvas buvo atleistas nuo tolesnės tarnybos kariuomenėje. Gimė Nerijus, po dvejų metų - ir Sandrutė. Per trejus bendro gyvenimo metus, anot aplinkinių, sutuoktiniai buvo "en" kartų susimušę ir, susirinkę savo daikus, iškeliavę į skirtingas puses: Felicija - pas savo, Raimondas - pas savo motiną. Praeidavo savaitė kita, ir abu su tais pačiais krepšiais sugrįždavo atgal... "Myliu aš jį", - taip esą pasiteisindavo kraujosruvų nuo veido dar nespėjusi nusigydyti Felicija; "Negaliu be jos", - prisipažindavo Raimondas...
Tyrimo baigtis neaiški
Dar labai neaišku, kuo pasibaigs ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl mažametės Sandrutės sužalojimo. Mat pirmąją parą sugyventinį dėjusi į šuns dienas ir visais šventaisiais prisiekinėjusi jo į savo gryčią daugiau nepriimsianti ("Vaikai man yra svarbiau"), kitądien Felicija giesmę pakeitė. Negana to, kad, paprašyta paaiškinti tąvakar tarp sutuoktinių įsiplieskusio konflikto aplinkybes, ėmė keistai mikčioti, jau nenorėjo prisiminti, kad ir pati nuo Raimondėlio gaudavo į kailį, Felicija pabandė slapčia iš ligoninės išsinešti savo mažylę, kuriai dar taip reikalinga medikų globa! Pričiupta personalo darbuotojų bėglė pasiteisino, neva Radviliškio ligoninėje gydomą dukrytę atseit būtų arčiau lankyti, be to, prasitarė bijanti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš jos neatimtų abiejų mažamečių vaikų. O tai, daugelio Užuožerių kaimo gyventojų įsitikinimu, būtų vienintelis teisingas valdininkų sprendimas.
