- Aš tavo metų būdamas naktimis pas mergas vaikščiodavau, o tu jau į nusikaltėlius taikai...
- Na ką jūs! Koks čia nusikaltimas? Pora pagaliukų ir kelios šakelės kurui, - ginčijasi jaunuolis, - nejau negalima kaip nors geruoju susitarti?
- Tai aš apie tai, snargly, ir kalbėjau, bet tu mane nutraukei. Mano vyresnioji, kai prieš aštuonerius metus išsiskyrė, niekaip negali sau vyro susirasti!
***
Baigėsi medžioklė. Visi renkasi į laukymę. Pagaliau pasirodė ir paskutinysis, visus suskaičiuoja ir pralinksmėjęs sušunka:
- Kokia laimė! Vadinasi, tas, į kurį aš pataikiau, buvo šernas.
***
Pobūvyje moteris giriasi savo atžalomis:
- Mano Jonukas jau aiškiai ištaria raidę "r". Sakyk "raganosis", vaikeli.
Vaikas nužvelgia svečių veidus ir klausia:
- O kuris, mamyte?
***
Senas jūrininkas kalbasi su draugais:
- Ne, jūs neįsivaizduojate, kas tai yra jūra. Plauki, plauki ir, po velnių, nė vieno alaus baro!
***
- Petriuk, ką sakė tėtis, kai jam parodei pažymių knygelę?
- Mane labai išgyrė.
- Tik jau nemeluok, susimildamas.
- Nemeluoju. Sakė, kad niekur nerasi kito tokio drąsuolio, kuris šitokią knygelę drįstų rodyti tėvams...
***
- Ar galima prieš Velykas dažyti kiaušinius šepetuku?
- Taip, jei tik nebijote kutenimo.
***
Tariasi futbolo teisėjai:
- Mano praktikoje buvo pora atvejų, kurie aiškiai rodo, kad vien geltonos kortelės neužtenka.
- Įdomu, kokie tai atvejai?
- Nagi kai vienas žaidėjas ilgai laiko apkabinęs kitą, nors kamuolys tuo metu visai kitoje aikštelės pusėje. Todėl siūlau įvesti žydrą kortelę.
***
Ištekėjo skruzdėlė už dramblio. Dramblys nuo kutenimo numirė. Nelaiminga nuotaka verkia:
- Tik vieną naktį buvau ištekėjusi, o dabar turėsiu kasti duobę visą gyvenimą.
***
Įsimylėjo staltiesė skraidantį kilimą. Galvoja sau viena: "Meilė yra meilė, bet jei apsivestume ir turėtume vaikų, tai jie būtų panašūs į higieninius įklotus".
***
Gatvelė vyriškis klausia merginos:
- Atsiprašau, kiek valandų?
- Tai priklauso nuo jūsų.
- Kaip jūs pasakėte?
- Galiu būti pas jus dvi, tris, keturias valandas ar net visą naktį. Už valandą - trisdešimt litų.
***
Pirmaklasių mokytoja priėjo prie antrojo aukšto lango, atidarė ir netyčia suklupusi pro jį iškrito. Susitrenkė kelius, nusibrozdino rankas, o daugiau lyg ir nieko. Šiaip taip užlipo į antrąjį aukštą ir mato visa gerkle bliaunantį Jonuką:
- Na, na, visas gerai. Tu verki, kad aš iškritau, ar ne?
- Ne-eee, - bliauna šis.
- Tai kodėl?
- Todėl, kad nemačiau...
A. Vaičiulis, Telšių r.
