Alvidas JANCEVIČIUS
Gilų pernykščio vasario trečiosios vidurnaktį girtas Alvydas Vaidelis prie Romo J. sodybos (Šakių r., Šėtijų k.) tyčia smeigė peiliu Jonui J. į dešinę šlaunį ir sužalojo arterijos šaką ir veną. Tai sukėlė ūmų nukraujavimą. Nukentėjusysis pakeliui į ligoninę mirė.
Dūrio peiliu į šlaunį sulaukė ir sodybos šeimininkas Romas J., tačiau jam pavyko atsipirkti apysunkiu sužalojimu.
Kauno apygardos teismas A. Vaideliui paskyrė subendrintą septynių metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendį iš dalies pakeitė - už tyčinį nužudymą nuteistajam paskyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę bei tokią pat subendrintą bausmę. Tačiau A. Vaideliui ir to pasirodė per daug. Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jis teigė esąs nuteistas neteisingai. Motyvo nužudyti Jono J. neturėjęs. Nuo abiejų vyriškių tik gynęsis, norėjęs juos pagąsdinti, todėl ir smeigęs po vieną kartą į šlaunis. O teismo išvada, kad Jonui J. smūgiavęs į pilvą, tesanti prielaida. Neatsižvelgta ir į tai, jog sužalotajam medicinos pagalba suteikta pavėluotai. Todėl, A. Vaidelio manymu, jo veiką perkvalifikavus į nužudymą dėl neatsargumo, atsižvelgus į nuoširdų prisipažinimą, teigiamą charakteristiką, šeimyninę bei teisinę padėtį, galėtų būti skirta minimali bausmė ir bausmės vykdymas atidėtas.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomonė buvo kitokia.
A. Vaidelis pats pripažino, jog supykęs ant abiejų nukentėjusiųjų išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė Jonui J., kaip jam atrodė, tiesiai į pilvą. Tik vėliau sužinojęs, jog pataikė į koją. Jis suprato, kad nuo tokio dūrio žmogus gali mirti. Neatsargumo versija šįkart visai nauja ir niekuo neparemta. O tai, kad Jonui J. nebuvo tuoj pat suteikta medicinos pagalba, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Kolegija konstatavo, jog Jonas J. buvo nužudytas tyčia ir veiką šioje dalyje kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. Vaidelio kasacinis skundas atmestas.
