Viena iš kraupiausių televizijos laidų yra TV3 pokalbių šou “Labirintai”. Sukurta pagal LNK transliuojamus rusų “Langus” (“Okna”) ir važiuoja ant žmogiškų trūkumų bei idiotizmo. Bet iš kur “Labirintai” traukia tuos nesusitupėjusius žmones, einančius į televiziją viešai aiškintis tarpusavio santykių, sunku įsivaizduoti.
Laida yra dar žemesnio lygio nei kriminalinės laidos, nes ten bent jau žinai, kad nieko gero nepamatysi. “Labirintai” kimba į silpnus, sudirgusius, realybės partrenktus žmones ir juos preparuoja. Lėtai, tampant gumą, sukant ratus, nuobodžiai kartojant tas pačias frazes. Sielos apnuoginimas? Yra toks žanras, bet tie, kurie viešai apsinuogina, parodydami savo sumautą egzistenciją, tiesiog verčia nei tai verkti, nei juoktis, nei vemti, bet įdomiausia, kad jiems įkalama, kad jie TV herojai, o pačios aukos pasirodo baisiu primityviu rakursu.
Laida skirta tiems, kurie nežiūri “Spaudos klubo”, tuo metu rodomo per LTV, ir kuriems neįdomi LNK Nacionalinė muzikos lyga. Kažkiek primena “Teismą” iš BTV bet dar labiau “Klausimėlį”,nes atsiskleidžia visiškai beviltiško žmogaus būklė kvailoje situacijoje. Normaliam lygmeny problemos, kurios sprendžiamos “Labirintuose”, nekyla ar net nepastebimos, bet, pasirodo, yra sluoksnis, kuris toks siauražiūris, kad nesuvokia nei niuanso, nei kompromiso galimybės, ir mano, kad pasirodyti per televizorių ir viešai išsiskalbti apatinius yra aukščiausias lygis. Negi tokia publika Lietuvoje vyrauja? Matyt, tai televiziniai ekshibicionistai, apie kuriuos būtų galima rašyti antropologinę studiją kaip apie kokią džiunglių gentį.
Gruodžio 1-osios “Labirintuose” pristatinėtos dvi poros. Pirmosios problema: vyras Ričardas kaime praskambino telefonu 300 litų, jo poniai teko parduoti paršelį. Ponia Tamara labai pikta, vyras patyliukais išdidus - nors ir atsiprašinėja, bet vis vien vidujai švyti. Lai visi mato, koks jis šaunus. Vedėja vis mandagiai bandė iškvosti, ar jis skambindamas bent jau masturbavosi, ar ne, bet tiesiai nepaklausė, tik suko ratus. Tamara vis šūkavo: “kodėl manęs nepaprašei, kad padejuočiau”, “ar tau gyva mėsa netinka” ir panašiai. Vijo tą vargetą iš namų, įsižeidusi ir pakabinusi tą įsižeidimą virš visos studijos. Tamara irgi švytėjo, švaistydamasi lengvomis nešvankybėmis ir saldama nuo savo reikšmės pojūčio.
Abu narstė savo intymų gyvenimą, galiausiai Tamara, žinoma, atleido. Negi sakysi, kad tą problemą buvo galima išspręsti namuose per tris minutes - arba kočėlu, arba atsiprašymu, - bet per televizorių įdomiau. Bet žiūrovas kuo dėtas?
Kita porelė - jauni, pusmetį bendrai gyvenantys Edita ir Arūnas. Problema - tasai gyvena iš esmės išlaikomas, o Edita linkusi taupyti ir žiūrėti į ateitį. Arūnas su malonumu aiškina, kad jis, kaip išeina, alfonsas. Mergina sako atidedanti ir buičiai, ir pramogoms, ir ateičiai, o vaikinas išdidžiai pliurpia, kad jis aukščiau už tokius niekus ir linkęs pramogauti - viską prašvilpti per dieną. Arba vėlgi oriai pasakoja, kad nieko baisaus, jeigu jis iš “buitinių” pinigų nusiima kažkiek... “čipsams” ar saldumynams. Socialinis infantilas grožėjosi savimi, Edita tryško susirūpinimu ir galiausiai susitaikė. Bet jeigu šiandien tokie tipai vadinami vyrais, aš jau nieko nesuprantu.
“Okna” įdomūs ne vien dėl televizinę charizmą turinčio vedėjo, bet ir dėl to, kad kiekvienos scenelės viduje yra du trys netikėti siužeto posūkiai - nežinai, kas bus po 15 sekundžių. O “Labirintuose” klaidžiojama tarp nesveikų, žemų nesusipratimų, eterin metami žmonės, neturintys nei savigarbos, nei savimonės, gyvenantys primityviais stereotipais ir šioje laidoje niekaip oi niekaip iš jų neišbrendantys.
Vedėja vien tik trokšta, kad kas nors išlietų kuo daugiau intymių pamazgų, ir leidžia jiems plėtotis, kartoti vieną per tą patį, veiksmo (jo, beje, ir nėra) gijų savo rankose nelaiko, o “Klausimėlio” Lietuva “Labirintuose” aiškinasi šeimyninius santykius, primityviai, žinoma. Tokių taip ir nesubrendusių žmonių gyvenimai čia eksploatuojami ir tiražuojami, tarsi rodant, kad visa tai yra normalus, paprastas gyvenimas.
Bet čia yra dugnas.
