Greitas maistas ir panašūs malonumai, cigaretės, tėvai, psichologiškai išsikraunantys ant vaikų; geros šeimos, geri viengungiai, lietuvaitė mulatukės mama, - temos tradicinės, žurnalas naujas. Dar vienas naujas. Reikėtų pasakyti - “keista, dar vienas”. Bet tai jau darosi įprasta, neradęs dviejų naujų žurnalų per mėnesį - stebiesi. Pažiūrėkim, gal apie ydas ką gero rašo.
Žurnalas vadinasi nelabai pritrenkiamai, bet nurodo, kam jis skirtas. Kitaip nei, tarkime, moteriškų vardų margumynas spaudos kioskuose - vardai skiriasi, po viršeliu maždaug tas pats. O čia tiesiog “Namie. Žurnalas šeimai”. 2003 m. kovas, Nr. 1, 66 p. Kaina 3,99 Lt. Leidžia UAB “Mamos žurnalas”.
Temos, puslapiai, iliustracijos kertelės, dizainas - apytiksliai viskas žinoma iš anksto. Žurnalas demokratiškas. Išties dažnai šeimai svarbu - kam vaikui mobilusis telefonas, svarstoma. Galima kažin kiek pasvarstyti drauge. Dar loterijos nugalėtojai ir jų kelionė - galima tik pasvajoti. Lygmenys, galimo ir negalimo, žurnale susipina, laimingosios loterinės poros kelionė aplink pasaulį: šįsyk nuosekliai dėstomas vienas etapas - kelionė į Japoniją. Yra apie mikčiojančius vaikus, apie apsipirkinėjimą užsienyje kaip vidutiniokų nebe pramogą, o greičiau taupymo programą - išties pigiau, didesnis pasirinkimas ir geresnė kokybė. Tam tikra užslėpta reklama agentūroms, kurios dabar kaip tik pradėjo reklamuoti pigias keliones į išpardavimus Europos didmiesčiuose. Interviu su Marijumi Mikutavičiumi apie jo vaikystę, visai toks žmogiškas. Kitas interviu su Angele Kiliuviene, LTV laidos “Prie kavos” vedėja. Apie buitį, virtuvę. Vėlgi kryptis - įžeminimas, t.y. TV pažįstamas veidas pasirodo iš natūraliosios, “žmogiškosios pusės”. Visų temų nevardijant, kaip sakiau, gana demokratiškas žurnalas, nepiktybiškas, skirtas vidutiniokams, nuo žemesnio vidutinio pradedant.
Kas gražiai sujaudino, tai straipsnis apie metimą rūkyti. Irgi gan demokratiškas. Irgi šalia, lyg visai tarp kitko - “Nicorette” pleistras ir kramtomoji guma, jūsų paslaugoms.
Pasakojant, kaip teisinasi rūkaliai, pametamas vienas kitas argumentas, kuris dar sustiprina supratimą, kad žmogus rūkai ne be reikalo. Citata iš Rositos Bočytės straipsnio: “Rūkantieji seniai viską žino, bet turi ir savo argumentų. Jie sako, kad rūkymas nuramina nervus, padeda išvengti stresų. Jei sakoma, kad “visos ligos nuo nervų”, tai rūkydamas žmogus kaip tik gauna tą nervus stiprinančią “piliulę” ir išvengia ligų. Medikai iš tokio argumento tik pasijuoktų, bet sutikite, tiesos jame yra” - tai jau sutinkame, bet toliau dar gražiau. Tikrosios cigaretės vertės mes net nežinome, tai geriau už bet kokį dopingą ar harmoninius preparatus: “Nors sakoma, kad rūkoriai greičiau sensta ir raukšlėjasi, dauguma saikingai rūkančių žmonių atrodo puikiai. Kodėl? Mat rūkymas, nepaisant visų blogybių, suteikia malonumo. Įkvėptas nikotinas per 7 sekundes pasiekia smegenis ir apsvaigina. Išjudinamas malonumų centras smegenyse, pasigamina daugiau laimės hormono endorfino. O endorfiną medikai prilygina brangiausiems vitaminams”. Taigi... Žinoma, toliau yra ir patarimai metantiems, tarp jų labiausiai gundantys - metus kartais iki 10 kg padidėja svoris. Ir šiaip bauginantys aprašymai. Tarkime: “Jei turite problemų asmeniniame gyvenime - skiriatės, sergate depresija, susipykote su draugais - tuo metu geriau nemesti rūkyti, palaukite ramesnio laiko. Pavyzdžiui, per atostogas, kai stresinių situacijų mažiausiai. Organizmui netekti nikotino - ir taip didžiulis stresas, tad mesdama rūkyti stenkitės save apsaugoti nuo kitų stresų - kelionių, tapimo vegetare ar ruone”. Viskas teisingai, tačiau kaip su patarimu mesti rūkyti atostogaujant ir jeigu atostogos prasideda nuo kelionės, vietos pakeitimo, antraip jos ne atostogos?
Ir galų gale finalas, kuris visiškai įkvepia dažną mesti pasiruošusį/pasiruošusią: “Jeigu esate labai jautrios nervų sistemos, jums iš susijaudinimo dreba rankos, pila prakaitas ir muša raudonis, geriau nemeskite rūkyti”.
Šiame stresų amžiuje, atrodo, niekas negali mesti ir rimtas visuotinis metimas, regis, prasidės, kai mokėsime už pakelį cigarečių po dešimt litų, kai įsieuropinsime iki galo. Bet ir tada - mes juk lietuviai. Rūkysim kontrabandines. Raudoni, prakaituoti, drebančiomis nuo stresų letenomis ar rankutėmis spausdami “Belomorą” ar “Primą”.
