Yra visokių mokymų. Kiekvienas žmogus yra jaunystėje prisiklausęs paaiškinimų, o jei pagyvenęs, tai yra sukūręs kelias koncepcijas šiuo klausimu ir moko pats. Šis žanras svarbus gyvybiškai. Efektyviausias ir greičiausias būdas - užsidengti akis abiem rankomis ir šaukiant: aš išprotėjęs!, - pulti skersai kelio. Mašinos išsigąsta ir bando stabdyti. Kartais.
Perėja tai vieta, kurioje lyg ir saugiausia pereiti, bet pėstieji traiškomi kaip tik perėjose. Tai yra todėl, kad kaip sakoma, “pasaulyje” prie perėjos sustojusį žmogų visada praleidžia. Tarkime, Vokietijoje.
Bet Italijoje - ne. Lenkijoje - dažnai. Rusijoje - niekada. O pas mus dar nesusitarta. Ir pėstysis nežino, ar jį praleis, ar ne, stabdys, ar varys tiesiai. Ir vairuotojas, jei jis dvasia europietis ir yra važinėjęs ar ėjęs per gatvę kur Olandijoje arba Vokietijoje, jis bus mandagus. Bet pėstysis nežino, ar tas vairuotojas važinėjo Vokietijoje. O jei jis važinėjęs tik Graikijoje ir Rumunijoje? Vairuotojas irgi nežino, ar pėstysis europietis, t.y. ar jis naudosis savo teise, ar droviai lauks, kol aplink perėją bus tuščia bent per puskilometrį.
Tad kol nesusitarta (o susitarimas reikalingas), pėstieji naudoja savadarbius, originalius ar sukompiliuotus metodus pereiti gatvę. Nes tai yra baisu. Pėstieji kartais mėgina apsimesti gražia moterimi, nes gražioms moterims paprastai sekasi. Tad jos ir traukia gana drąsiai. Bet ne kiekviena moteris įsitikinusi, kad ji pakankamai graži. Be to, nežinia, ar vairuotojui labiau patinka blondinės, ar brunetės. O be to, neaišku, ar už vairo nesėdi graži moteris, kuri tokiai pat būtų nieko prieš šmaukštelėti per kojas, ar negraži, kuri apsimes, kad nemato tos “fyfos”.
Žmogus, kuris nėra graži moteris, turi ieškoti kitų kelių.
Vienas būdas - improvizacinis-filosofinis. Juo remiantis, reikia kartais įbėgti į perėjos vidurį, po to giliai susimąstyti, išsigąsti automobilių ir bėgti atgal. Kitas būdas - nueiti iki trečdalio perėjos ir žiūrėti, kas tada bus. Šitaip per perėjas vaikšto psichasteniški, užsidarę, neurotiški pėstieji. Jiems reikalinga valstybinė globa ir nuosavas policininkas, bet Lietuvos biudžetas šitokių išlaidų nepaneštų, tad tokie pėstieji geriau tegu sėda už vairo, užuot taip bėgioję.
Dar vienas būdas eiti skersai gatvę - vadinamasis “dydžio metodas”. Jei automobilis mažesnis už pėstįjį, tikėtina, kad jis praleis, jei didesnis (autobusas, traktorius, treileris) - nėra jokių dvejonių, kad jis tikrai nestos, perėja ar ne perėja. Prieš mažus “golfukus” visi drąsūs ir praktiškai nekreipia į juos dėmesio. O išlikusius pravažiuojančius “zapus” pėstieji išvis bando nuspirti batu.
Yra dar geras ir patikrintas “priekabiautojo” metodas. Tai tinka žmonėms, kurie yra pakankamai suaugę, patyrę gyvenime daug nesėkmių ir kurie iš gyvenimo nieko gera kaip ir nesitiki. Tam reikia palaukti, kol prie perėjos prikrebždės kokia senutė, pageidautina susirietusi, su lazdele ir ims lėtai ir baugščiai dairydamasi kiūtinti per gatvę. Tokių senučių bijo net naujausi “Audi” ar BMW modeliai. Jų metodas - imti perėją lėtumu, kantrybe ir ištverme. Prie tokių senučių prisigretinus, pereiti gatvę visai nesunku, tik, žinia, užtrunka. Tokios senutės po automobilių ratais nepakliūva. Šis metodas specialistų laikomas saugiausiu.
Blogiausia suaugusiems vyrams, kurių niekas nepraleidžia. Vairuotojai galvoja - tas vis tiek pereis, o man skubėti reikia. Bet kadangi galvoja visi, niekas taip ir nestabteli. Moterys irgi nestoja, nes jos mano, kad jei sustos, tai tas tipas ims ir pamanys, kad ji prie pėsčiojo rengiasi seksualiai priekabiauti ir sustoja, turėdama tam tikrų sumetimų. Kartais gali sustoti neturtinga pensininkė, bet jos dažniausiai taupo stabdžių trinkeles. Arba net visai nevažinėja, kartais taupydamos kurą, kartais todėl, kad neturi automobilio.
Yra dar vienas būdas - prisitaikyti prie gudresnio šuns. Tokie moka pereiti per gatvę ir eina per perėjas gerai apsidairę. Praktiškai visi vairuotojai pamatę šunį sustoja. Šuo juk gyvulys, ne žmogus. Jį ir suprasti reikia.
Tad eiti su protingais šunimis visai gerai. Tačiau per rują tas metodas netinka. O patys gudriausi šunys apskritai pereina gatvę prie šviesoforų.
