• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujame žurnalo “Tavo vaikas” numeryje: kas yra geroji ir kas blogoji animacija bei kaip žudymai ir smurtas filmukuose atsiliepia jaunam organizmui. Tema svarbi ir tiems, kurie turi vaikų, ir neturintiems - vis vien netyčiom kada teko įsijungti filmuką ir išgirsti “sutrinsiu tave į bulvių košę” ar su siaubu pamatyti, kaip sadistas peliukas mala katiną mėsmale.

REKLAMA
REKLAMA

“Tavo vaikas” - žurnalas tėvams, kiek labiau motinoms ir kiek labiau šeimoms, auginančioms ne darželinuką, o visišką snarglį. Šiuo požiūriu jis geras ir atitinka kotą, t.y. temą, su visokiais ten patarimais, paveikslėliais ir reklamomis. Kaina - 5,20 Lt, žurnalų rinkoje peršokimas per penkių litų ribą jau reiškia tikrai brangų žurnalą. Bet ko dėl vaiko nepadarysi. 2003 metų naujasis gegužės numeris greta kitų temų kalba apie šiandien TV kanalų siūlomos vaikiškos animacijos poveikį vaikams. Trumpai persakysiu Eglės Čepavičienės straipsnio “Padarysiu iš tavęs DNR košę!” esmines detales.

REKLAMA

Rytą, vos akis praplėšęs, vaikas gauna savo labarytuką: “Stok arba tu lavonas!” - tokių frazių ir scenų pilna “Dinozaurų kovoje Z”, “Digimonuose”, “Gatvės rykliuose”. Vaikiškus trilerius daro amerikiečiai, japonai, kinai, prancūzai. Ten muša, gaudo, lupa pabaisas arba pabaisos lupa viena kitą ir visiškai neaišku, kuri tų pabaisų kompanija “geručiai”. Jos visai vienodos, vienodai šlykščios, - kerštu virpantys akių obuoliai, iš pykčio įsitempę raumenys, putomis apdribę nasrai, rodomi stambiu planu, tarsi kviečia - pažvelk, mažyli, blogiui į akis. Aišku ar neaišku - jokio skirtumo, “tokiuose “multikuose” nelabai yra ką suprasti: arba “sukala”, arba ne. Arba laimi, arba ne. Siužetas daugeliu atvejų vienodas - blogiukas žaliomis akimis, drimbančiomis seilėmis, kvadratine galva ir visas geležimi kaustytas nori užkariauti pasaulį ir paskleisti kažkokį virusą (užsikrėtę virsta apsiseilėjusiais monstrais), o gerutis - “raumenų kalnas” su maža kaip špyga galva puola žmonijai į pagalbą... Veiksmą lydi ryškios spalvos, lavonų gargaliavimai, riksmai, smūgių sukeliamas triukšmas. Žodžių nedaug ir tie neprasmingi arba negražūs: nuplikęs šuo, bukagalvis, mulkis, bukaprotis, vištagalvis, bulvių maišas....”. Moteriškumui tokiuose filmukuose vietos nėra, moterys pripažįstamos tik tokios pačios - raumenų ir ginklų autoritetu išsikovojančios sau vietą tarp kovotojų. Kitokios moterys - visiškos vištos. Beje, šeima, jeigu ji pasirodo, vaizduojama kaip pajuokos objektas - tėvas nuplikęs apsirijėlis, nebetelpantis į jokias kelnes, vaikai - šmaikščiai besityčiojantys iš savo gimdytojų, ir net šuo krečia šunybes (kalambūras) šeimininkui. Šaipytis iš draugo puiki pramoga, o jei kas nepatinka - nušauk, tokie dėsniai išsinešami, vaikui nueinant nuo ekrano. Tai “smegenų pudravimas” - būk stiprus, aršus, kerštingas ir valdysi pasaulį. Agresyviuose filmukuose gyvenimas teka pagal principą - “darau tai, ką noriu”, ribos tarp gėrio ir blogio neegzistuoja. O vaikas viską siurbia.

REKLAMA
REKLAMA

Psichologas Vytautas Blažys tuos įspūdžius apibendrina - žiūrėdamas tokius filmukus vaikas pasaulį ima suvokti kaip baisią vietą, kurioje kažkas tik ir tyko - jei ne nužudyti ar sulaužyti ranką, tai mažų mažiausiai pasityčioti. Agresyvūs filmukai moko - jei yra problema ir nežinai, kaip ją išspręsti, pasitelk jėgą. Vaikas tapatinasi su teigiamu herojumi, tad jei šis problemas sprendžia jėga, tai ir vaikas įsitikina, - daryti reikia būtent taip - žudyk visus, kas tau trukdo. Kasdien tokius filmukus žiūrintis vaikas tampa nejautrus smurtui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, žurnalistė primena, kad dainininkė Madonna savo vaikams visiškai uždraudė žiūrėti televiziją. Psichologas teigia, kad gal geriau žiūrėti drauge su vaikais, jiems komentuoti, aiškinti, bet vis vien - “amerikine tradicija sukurtuose “multikuose” nėra į ką atsiremti. Vaiką įtraukia chaosas, kuriame laimi agresyviausi”. Žinia, agresijos elementai mažiau kenksmingi, kai “pasaka” baigiama moralu. Tokie yra rusiški filmukai. Amerikoniški sukonstruoti taip, kad traukte traukia dėmesį - ryškios spalvos, garso ir vaizdo efektai. Esminių įvykių yra minimumas, efektų - maksimumas. Dūžta, sprogsta, lekia, - tai veikia ir mažylius, jiems sunku susikaupti. Pastangų susikaupti nereikia - viskas pritraukia. Tuo metu mamos jau skundžiasi, kad vaikai nenori žiūrėti rusiškų filmukų - neįdomu. Psichologas komentuoja - rusiška animacija reikalauja daugiau vidinio darbo, pastangų sukaupti dėmesį į smulkmenas, o amerikoniška produkcija neįpratina ieškoti prasmės - ją žiūrinčiam reikia “sukramtyto” produkto.

REKLAMA

Apskritai geras straipsnis, jame dar apsvarstomi rusiškos animacijos ypatumai: vertybių diegimas, šeimos idealizavimas, o kova pasibaigia blogojo pasitaisymu ir atitaisyti klaidą visada galima. T.y. nebūtina draugo užmušti, jei jis, tarkime, nesivalo dantų.

Pabaigoje trumpas nuosavas komentaras. Amerikoniški filmukai ruošia agresyvų pirkėją, agresyvų vartotoją, kuris kaunasi dėl karjeros ir, nemąstydamas kaip Pavlovo šuo, sureaguoja į reklamos triukšmą ir vaizdą. Pirkėjas turi reaguoti į dirgiklius, kurie užtaisomi jau kūdikystėje, žiūrint beprasmius, bet blykčiojančius filmukus. Užaugęs vaikas, t.y. suaugėlis, pirks prekes, remdamasis ne tiek savo poreikiais, kiek reklamos signalu. Agresiją vartos, siekdamas kiek galima daugiau įgyti “galios”, apie kurią tiek kalbama filmukuose. “Galia” - tai pinigai. Kas daugiau. Jų akivaizdoje moralė nebeegzistuoja.

Rusiški filmukai buvo daromi iš santarvės poreikio, sąmoningo ir išsilavinusio darbininko, socialinės ląstelės idealizavimo, šeima čia kaip šeima dėl to, kad socializmui reikėjo gyventojų gausos, herojai kaip herojai, nes reikėjo ruošti ir herojizuoti “tarybinės tėvynės gynėjus”, o klasiniai priešai būdavo perauklėjami, tegu ir darbo stovyklose. Kad ir kokia būtų ideologija, bet pasibaigus stalininių “multikų” erai, stojo chruščiovinė primityvoka animacija ir didelis pasaulinės kultūros šedevras - turiu omeny stagnacijos epochos brežnevinę animaciją. Nelabai kas rūpinosi jos idėjiniu turiniu ir kūrėjai, - nuo rusų iki latvių ir žydų - panaudojo geriausias savo pajėgas animacijai. Pusė jos šedevrai savaime. Įkūnijantys rusų šviesiosios inteligentijos idealus iš XIX-XX a. Kita pusė - šedevrai, palyginti su pačia naujausia “Digimonų” serija ar bet kokiu “Tomu ir Džeriu”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų