Jonas STRAŠINSKIS
Mudu su draugu Antanu smarkiai susiginčijome, kada buvo geriau gyventi - prie tarybų valdžios ar dabar. Aš jam sakiau, tikinau, kad tada buvo geriau: visi gyventojai buvo aprūpinti butais, darbu. Jei buvo negerai pas vieną viršininką, kuris bausdavo už pagėrimą, tai galėjai nueiti pas kitą, kuris nebaudė. Darbininkai buvo visur reikalingi. O ir pasiskųsti galėjai. Mūsų kolūkio vienai pensininkei taip greitai neiškūlė arų. Tai ji nulėkė į rajoną ir pasiskundė. O ten jai pasakė:
- Važiuok, močiute, namo. Ir kol parvažiuosi, tavo arai bus iškulti!
Parvažiavusi senutė savo akimis netiki: arai iškulti, grūdai supilti trobikėje, šiaudai - daržinikėje. Tai va!
O dabar? Kam pasiskųsi? Kai aš padejavau savo ponui darbdaviui, kad mano baisiai mažas atlyginimas, tai jis pasakė - eik, kur didesnis. O kur aš, vargšas, nueisiu. Juk darbininkai dabar niekam nereikalingi.
Antanas nesutiko su mano samprotavimais. Jis teigė, kad anų laikų gyvenimo nėra ko lyginti su dabartiniu.
- Tu tik pagalvok! - sakė jis. - Atlyginimai ir premijos buvo "ubagiški". Visose parduotuvėse ir prie visų prekių - milžiniškos eilės. Net ir silkių be eilės negaudavai. O kai retkarčiais "išmesdavo deficito", tai mūsų universalinės parduotuvės langai ir durys pyškėdavo, lūždavo. Prieš Naujuosius metus gastronome prastovėdavau visą dieną, kad galėčiau nusipirkti butelį šampano. O dabar? Visos parduotuvės lūžta nuo prekių gausumo. Gatvės negali pereiti per automobilių eiles, - dėstė savo samprotavimus mano draugas, vis kritikuodamas tarybų valdžią ir girdamas dabartinį demokratinį gyvenimo būdą.
O kai aš vėl jam papriekaištavau, vėl pasisakiau prieš, tai jis jau net supykęs pasakė:
- Na, dabar tai tu man konkrečiai pasakyk, kodėl tau tada buvo geriau?
Aš pasižiūrėjau į jį, palingavau galvą ir pasakiau:
- Antanėli, Antanėli, kaip tu nesupranti: juk aš tada galėjau vadovauti "Šviesaus rytojaus" kolūkiui ir juoda "Volga" stovėjo prie mano namų...
