Žilvinas VIZGIRDA
Kas 40 sekundžių pasaulyje kas nors nusižudo. Tai daugiau nei žūva per karus. Lietuva savižudybių sąraše viena iš pirmaujančių. Liūdniausia, kad daugėja nusižudžiusių paauglių, ranką prieš save pakelia net vaikai. Štai keli sausio mėnesio įvykiai. Mūsų bendradarbė Telšiuose rašo apie 14 ir 17 metų mergaites, kurios savo noru bandė pasitraukti iš gyvenimo, bet buvo išgelbėtos.
Trūko meilės
Policijos komisariato ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai suka galvas, kas turėjo atsitikti, kad nepilnametės ryžosi grupinei savižudybei. Mergaitės apie savo išgyvenimus kalba nenoriai.
Greitosios medicinos pagalbos automobilyje draugės prasitarė, kad ranką prieš save pakėlė, nes niekas jų nemyli. Nevilties apimtos paauglės bandė nusinuodyti prisirijusios įvairių rūšių tablečių. Nuo ko vaistai ir koks jų poveikis, mergaitės nesidomėjo. Pasijutusios blogai, jos išsigando ir nežinodamos, ką daryti, užėjo pas savo draugę, grįžusią iš Telšių vaikų globos namų. Pastarosios globėja, supratusi, kad čia nebe juokai, iškvietė medikus.
Septyniolikametės tėvai anksčiau girtavo. Dabar tėvas - pirmos grupės invalidas, prikaustytas prie lovos, o motina gydosi tuberkuliozę ligoninėje. Dukrai dingus iš namų, tėvas jos neieškojo. Nenujausdamas, kad jo atžala bandė nusižudyti, manė, kad palakstys ir pareis.
Keturiolikmetės mama dėl dukros nemalonumų jau turėjo ir anksčiau. Vasarą ji buvo pasprukusi iš namų, o surasta, kai policininkai sustabdė pilną jaunimo prisėdusį automobilį, kurį vairavo neblaivus jaunuolis. Ieškoma nepilnametė buvo blaivi.
Mokyklos direktorės teigimu, jau keleri metai stebimos abi šeimos. Be to, moksleivės įrašytos į rizikos grupę. Pedagogai nurodo, kad tėvai neįstengia suvaldyti bręstančių paauglių, jos praleidinėja pamokas, prastai mokosi. Aplinkiniai seniai pastebėjo, kad paauglės nuo jaunų dienų pirmenybę teikia subrendusių vaikinų draugijai.
Turimais duomenimis, prieš bandymą nusižudyti mergaitės savaitgalį linksminosi šokiuose. Nežinia, kas ten nutiko, kad po to jos ryžosi baisiam žingsniui. Penktadienį 17 metų dukrą tėvas matė paskutinį kartą, pirmadienį abi draugės nepasirodė mokykloje, o vakare dėl apsinuodijimo medikamentais jos atsidūrė ligoninėje.
Kitą dieną į Vaikų ligų skyrių pakliuvo kita mergaitė. Medikai dešimtmetei iš Telšių diagnozavo apsinuodijimą neaiškios kilmės medžiagomis. Mažoji pacientė po apžiūros išleista gydytis į namus.
Šis apsinuodijimas pareigūnams kelia nerimą dėl nežinios. Mat apsilankius namuose, motina kategoriškai atsisakė paaiškinti mažametės dukros apsinuodijimo aplinkybes. Apie paslaptį saugančią motiną informacija perduota Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Svaiginosi vaistais ar nuodijosi?
Dvi paauglės gydomos ir Rokiškio ligoninėje. Penkiolikmetei ir keturiolikmetei buvo išplautas skrandis, pastatytos lašelinės, bet be reanimacijos neapsieita. Manoma, kad mergaitės apsinuodijo medikamentais, nes mokyklinėje kuprinėje buvo rastas maišelis su vaistais nuo epilepsijos.
Abi paauglės iš mokyklos išėjo po 3 pamokų, pedagogams pasakiusios, kad blogai jaučiasi. Keturiolikmetė parėjo namo ir atsigulė pagulėti. Po kurio laiko brolis pasakė mamai, kad sesuo per miegus vemia. Iš miegų jos negalėjusi pažadinti mama skubiai kreipėsi į medikus.
Penkiolikmetė užėjo pas draugą, bet jo nesuradusi, paprašė draugo mamos, kad leistų palaukti. Po kiek laiko ji nuvirto ant lovos be gyvybės ženklų.
Vaikų išgelbėti nepavyko
Tiek Telšiuose, tiek Rokiškyje merginas pavyko išgelbėti, o štai Kaune ir Šiauliuose vaikai savo noru pasirinko mirtį.
Kaune parėjusi iš darbo moteris savo 12 metų sūnų rado kilpoje. Suklykusi iš siaubo, ji pasikvietė kaimynus. Atbėgusi pirmoji moteris ištraukė vaiką iš kilpos ir bandė gaivinti, tačiau atvykę medikai konstatavo mirtį.
Manoma, kad vaikas galėjo pasikarti netyčia, galbūt norėdamas pagąsdinti motiną. Prieš jai grįžtant į namus, berniukas parašė žinutę į telefoną, kad ji nupirktų baterijų. Jei savižudybė būtų suplanuota, vaikas nebūtų prašęs tų elementų, galbūt būtų davęs kokį nors nerimą keliantį signalą. Tiek kaimynai, tiek pedagogai apie penktoką kalbėjo kaip apie rimtą, problemų nekėlusį vaiką. Tiesa, jo mama buvo išsiskyrusi su berniuko tėvu. Nors dabar tokių šeimų daugybė, bet gal vis dėlto vaikas nepakėlė tokios naštos.
Labai panaši tragedija įvyko ir Šiauliuose. Čia pasikorė dar jaunesnė mergaitė - 10 metų. Vakare grįžusi į namus, ją atrado mama. Atvykę medikai dar bandė vaiką atgaivinti, bet nepavyko. Kalbama, kad mergaitė lyg buvo grasinusi mamai, kad pasikars, jeigu tėvas negrįš iš Ispanijos, kurioje dirbo.
Kiekvieno pasitraukimas iš gyvenimo jo artimiesiems yra labai skaudi netektis. Ypač didelę tuštumą širdyje palieka iš gyvenimo pasitraukę vaikai. Ir artimuosius, ir pedagogus kankina klausimai: "Kodėl?", "Kas privedė prie savižudybės?" Tėvai visada jaučia didžiulę kaltę, jei nusižudo jų vaikas.
Psichoterapeutų turimais duomenimis, dažniausiai ranką prieš save pakelia paaugliai, augę asocialiose ar nepilnose šeimose, buvę auklėjami labai griežtai ar beveik neprižiūrint, be tėvų meilės ir palaikymo, jautęsi niekam nereikalingi. Pasitaiko atvejų, kai vaikus į savižudybę pastumia psichikos sutrikimai, atsirandantys dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena iš jų, bene pati ryškiausia - problemos, nesutarimai su tėvais, rečiau - patirtos galvos traumos.
Psichoterapeutų tvirtinimu, tarp vaikų (kaip ir tarp suaugusiųjų) jau yra nemažai sergančiųjų depresija, o nuo depresijos iki savižudybės - vienas žingsnis. Deja, neretai tėvai net neįtaria, kad jų sūnums ar dukterims reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba (kartais gėdijamasi apie tokias problemas kam nors pasakoti, bandoma viską išlaikyti paslaptyje), ir patys ima vaikus gydyti raminamaisiais vaistais. Tačiau raminamieji depresijos neišgydys - reikalingi ir antidepresantai, ir kvalifikuoto psichiatro priežiūra. Be to, depresijos gydymas trunka gana ilgai - nuo 6 mėnesių iki kelerių metų, o nesukūrus atitinkamos socialinės aplinkos ir nepadedant artimiesiems, šią sunkią ligą išgydyti beveik neįmanoma.
Ne kiekvienas apie savižudybę mąstantis vaikas gali drąsiai paimti virvę ir užsinerti ant kaklo kilpą ar į burną susižerti saują tablečių - prieš lemiamą veiksmą bandoma pasidrąsinti alkoholiu, o pastaruoju metu - jau ir narkotikų doze.
Kada skambinti pavojaus varpais?
Yra nustatyta, jog į savižudybę einama palaipsniui, veikiant daugybė neigiamų veiksnių ir dirgiklių. Dauguma potencialių savižudžių apie savo ketinimus užsimena šeimos nariams, giminaičiams, draugams ar bendradarbiams. Tokios užuominos - tai tarsi pagalbos šauksmas, bandymas atkreipti dėmesį, tarsi paskutinė viltis sulaukti pagalbos ir paramos, todėl jokiu būdu aplinkiniams nereikėtų tokių kalbų ignoruoti, iš taip kalbančių žmonių šaipytis. Teorija byloja, kad iš 10 nusižudžiusiųjų 8 yra kalbėję apie savo ketinimus.
Taigi, jei žmogų apima liūdesys ir pesimizmas, jei jis jaučiasi esąs bejėgis ir sugniuždytas, jei pasidaro dirglus ir piktas, perdėtai emocionalus ir viskam abejingas, jei patiria skaudžius išgyvenimus (artimųjų netektį, konfliktus ar smurtą šeimoje), jei jaučiasi vienišas ir nereikalingas, jei pradeda dažniau vartoti alkoholį ar susivilioja narkotikais - būtina kuo skubiausia patyrusio psichoterapeuto konsultacija. Ne rytoj, ne kitą savaitę, o tuojau pat. Nes vėliau tos pagalbos gali jau nebeprireikti...
Pagalbos ieško ir patys nusivylusieji. Nemokama psichologinė pagalba teikiama telefonu tarnyboje "Vaikų linija". Praėjusiais metais nemokamu telefonu bandyta paskambinti beveik 4 milijonus kartų, o konsultantai atsiliepė 87 tūkst. kartų. Tai reiškia, kad psichologinės pagalbos poreikis 50 kartų lenkia tarnybos galimybes.
