"Gerbiama redakcija, Jūsų laikraštį prenumeruojame jau 2 metai. Susidomėjusi perskaitau puslapį "Sveikata". Labai daug naudingų patarimų. Noriu paklausti apie šaltalankio uogas. Išspaudžiau litrą sulčių, sumaišiau su puslitriu medaus, tačiau kaip vartoti, kad nepakenktų sveikatai, nežinau, o tokios informacijos niekur nerandu. Būčiau labai dėkinga, jei ką nors atsakytumėte", - rašo Aldona A. iš Mažeikių
"Žvilgantis arklys" - nuo daugelio negalavimų
Tai dygliuotas krūmas. Jo vaisiai - smulkūs geltoni arba oranžiniai kaulavaisiai, gausiai aplipę šakeles. Šaltalankių uogos gali išsilaikyti ant šakelių iki pavasario. Dauginasi šakų atžalomis ir sėklomis. Žydėti pradeda balandžio - gegužės mėnesiais, būdamas jau 5 metų amžiaus. Mėgsta saulėtas vietas, atsparus šalčiui ir sausrai.
Šaltalankis kaip gydomasis augalas vartojamas labai seniai. Gydomosios jo savybės minimos senovės graikų mokslininkų ir rašytojų veikaluose. Šaltalankių vaisiai ir lapai buvo vartojami Tibeto medicinoje. Senovės graikai pastebėjo, kad pašerti šaltalankių lapais arkliai pasveiksta, gyvulių plaukai net pradeda žvilgėti. Todėl šaltalankio pavadinimas graikiškai reiškia "žvilgantis arklys".
Vaistams vaisiai renkami rudenį arba žiemą. Po šalnų šaltalankių uogos lengviau atsiskiria nuo šakelių ir būna saldesnės. Jų labai malonus aromatas, o minkštos todėl, kad jose daug aliejaus. Gerai laikosi užšaldytos. Uogose esantys biologiškai aktyvūs junginiai veikia riebalų apykaitą, šalina cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę, skatina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, aktyvina skrandžio sulčių išsiskyrimą, plečia širdies, smegenų kraujagysles, intensyvina kraujo apytaką, gerina kapiliarų elastingumą, normalizuoja padidėjusią skydliaukės hiperfunkciją.
Iš uogų gaminamu aliejumi gydomos odos ligos, nudegimai, nušalimai, žarnos opaligė, gimdos kaklelio erozija, pragulos, spinduliniai odos pažeidimai. Šaltalankių aliejaus gydomosios savybės pasireiškia tuo, kad jame yra biologiškai aktyvių komponentų. Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę šaltalankiai lenkia beveik visus vaisius ir uogas.
Šaltalankių produktai labai silpnina barbitūratų, antibiotikų ir kitų vaistų toksinį poveikį, efektyviai veikia prieš rentgeno spindulių poveikį, hiperbarinę oksigeneraciją, stresus, sustiprina organizmą po ligų ir psichinių bei fizinių pervargimų, didina vyrų lytinį aktyvumą (prostatos veiklą). Šaltalankius patariama naudoti cheminės ir radiacinės terapijos metu bei po gydymo baigimo, po antibiotikų kurso, diabetikams, pagyvenusiems žmonėms, profesionaliems sportininkams, intesyvios veiklos žmonėms. Tai puiki priemonė pavargusiai širdžiai, profilaktinė priemonė nuo insulto, infarkto,
Labai naudinga gerti šių uogų sultis. Jos labai koncentruotos, todėl patartina atskiesti vandeniu ir pridėti medaus. Galima ir tiesiog sutrinti su medumi didesnį uogų kiekį ir vartoti įsidedant pagal skonį į vandenį arba nekarštą arbatą. Perdozuoti pavojaus nėra. Pats geriausias receptas toks: 3 stiklinės sulčių + 50 g medaus + 1 stiklinė virinto vandens + 1 ar 2 stiklinės mėtų nuoviro. Viską sumaišyti ir laikyti šaltai.
Gerti daug šaltalankių sulčių pravartu kraujuojant dantenoms. Avitaminozei gydyti gerti šias sultis atskiestas vandeniu santykiu 1:3. Jeigu užkietėję viduriai, šaukštą sėklų užpilti 2 stiklinėmis vandens ir 15 - 20 minučių pavirinti ant silpnos ugnies. Vartoti 3 kartus per dieną 10 minučių prieš valgį.
Uogų ir lapų nuoviru įtrinti plinkančią galvą. Sutrintų uogų košelė maitina ir jaunina odą.
Šaltalankis ypač garsėja iš jo gaminamu aliejumi. Aliejuje yra daug neprisotintų riebalų rūgščių, o karotino kiekis uogų aliejuje siekia 1089 mg/100 g. Karotenoidų sudėtis šaltalankių uogose turi 6 - 8 komponentus. Karotinas organizme virsta į vitaminą A. Šaltalankio uogose ir aliejuje svarbią vietą užima stearinai, ypač B stearinas, kuris yra cholesterolio antagonistas. Vitamino B1 šaltalankių aliejuje gali būti iki 200 mg /100g. Pagal vitamino C kiekį šaltalankiai yra trečioje vietoje.
Šaltalankių aliejaus galima nesunkiai pasigaminti namų sąlygomis. Vieną kilogramą nuplautų ir nusausintų uogų sutraiškyti emaliuotame ar keramikiniame inde ir gerai išspausti sultis. Išspaudas labai gerai išdžiovinti ir sumalti kavamale. Gautus miltelius užpilti alyvų ar nerafinuotu saulėgražų aliejumi santykiu 1:2. Mišinį laikyti 3 savaites tamsoje vis pamaišant. Po to aliejų nupilti, gerai perkošti ir laikyti tamsiame inde ne ilgiau kaip metus.
Antrarūšį aliejų galima pasigaminti dar kartą užpylus aliejaus ant nukoštų išspaudų. Toks aliejus tinka išoriniam naudojimui: suminkštinti lūpoms, odai ir t. t.
Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, gerti šaltalankių aliejų po vieną arbatinį šaukštelį 2 - 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.
Labai tinka gerti šį aliejų nusilpusiems ligoniams: arbatinis šaukštelis 2 - 3 kartus per dieną 15 - 20 minučių prieš valgį. Tyrimais įrodyta, kad šis aliejus mažina cholesterolio kiekį kraujyje, trukdo vystytis aterosklerozei, dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas.
Tačiau, šaltalankio uogų nepatartina vartoti sergant cholecistitu ir esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Paruošė Ona NARUŠEVIČIENĖ
