Prieš keletą metų mano draugas nusprendė užsirašyti į vairuotojų kursus, o jo tėvas pažadėjo tai finansuoti, bet tik su sąlyga, kad sūnus įgis ne tik "B", bet ir "C" kategorijos pažymėjimą. Taip ir buvo sutarta.
Pasimokęs nustatytą laiką vyrukas egzaminą išlaikė automobilininkų mokykloje. Atėjo laikas jį laikyti Kelių policijoje. Atvyko, apiformino reikalingus dokumentus ir išėjo į kiemą, kur ir turėjo būti laikomas važiavimo egzaminas. Išeina jis į kiemą ir mato stovintį senut senutėlį ZIL-ą, o aplink jį besisukiojantį pavargusį ir karščio iškamuotą inspektorių.
Mano draugas supanikavo, mat mokykloje mokėsi vairuoti naujutėliu KamAZ-u, ir pabijojo, kad su šiuo metalo laužu egzamino neišlaikys. Ir tada galvon šovė mintis, jog būtų geriau kreiptis į vaikštinėjantį inspektorių, kad šis viską paaiškintų apie ZIL-ą.
Draugas prieina prie inspektoriaus ir klausia:
- Kažin, ar yra kokių nors skirtumų tarp sunkvežimių, pavyzdžiui, tarp KamAZ-ų ir štai tokių ZIL-ų?
Inspektorius:
- Gal yra, o gal ir nėra...
- O gal yra kokių valdymo ypatumų?
- Gal ir yra, gal ir galėčiau pasakyti...
- Na, viską padarysiu, ko reikės, tik padėkite. Skolingas neliksiu - gal alaus ar šokolado...
- Na jau. Koks alus, koks šokoladas... Aš namie remonto niekaip negaliu užbaigti.
- Na, tada imkit dažams, teptukams, - draugas įspraudė inspektoriui į delną pinigų ir nekantraudamas laukia išsamaus paaiškinimo, kaip šią techniką valdyti.
Inspektorius neskubėdamas suskaičiuoja pinigus, kišasi į kišenę ir sako:
- Žinai, vyruti, šis ZIL-as nuo KamAZ-o niekuo nesiskiria! Ir pagaliau koks tau skirtumas? Juk egzaminą laikysi ne šiuo kledaru!
