Ligoniams, kurie serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), taps labiau prieinamas kombinuotas gydymas.
Nuo kovo 22 dienos įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo remiantis sergantiems LOPL asmenims kompensuojama 80 proc. naujausios kartos inhaliuojamųjų kortikosteroidų - flutikazono propionato ("Flixotide") - bazinės kainos. Iki šiol minėtiems ligoniams buvo kompensuojama 80 proc. kitos vaistų grupės - ilgalaikio poveikio bronchus plečiančių vaistų - kainos.
LOPL yra sudėtinga liga, susidedanti iš daugelio komponentų - obstrukcijos, uždegimo, struktūrinių pokyčių ir t.t., todėl šiuolaikinis gydymas, pasak specialistų, negali apsiriboti vien tik bronchus plečiančiais vaistais.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima ketvirtą vietą pasauliniame mirtingumo priežasčių sąraše. PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) prognozuoja, kad 2020 metais LOPL šiame sąraše pasistums į trečią vietą. LOPL serga daugiau kaip pusė milijardo žmonių, per metus pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 2,5 mln. mirties nuo šios ligos atvejų. LOPL dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika susirgti LOPL didesnė, jei žmogus kvėpuoja tabako dūmais (net ir pasyviai rūkydamas), darbe susiduria su dulkėmis ir chemikalais, ilgai būna užterštoje aplinkoje, vaikystėje sirgo sunkiomis kvėpavimo takų infekcijomis, jau serga bronchine astma arba jam nustatytas kvėpavimo takų hiperreaktyvumas, taip pat kai nepakankamai išsivystę plaučiai.
Pagrindiniai LOPL požymiai yra lėtinis kosulys, lėtinis skrepliavimas ir dusulys. Dėl šių simptomų reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir išsitirti dėl LOPL. LOPL nustatoma atlikus spirometrijos tyrimą. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė, kad pasiseks pristabdyti jos progresavimą.
ELTA