Traukinys “Vilnius - Peterburgas” (ir atgal) kursuoja lyginėmis ir nelyginėmis dienomis. Jokiu būdu nesusigundykite traukiniu iš Kaliningrado, kuris važiuoja per Baltarusiją - reikalinga tranzito viza, o ji brangi. Galima sutaupyti pinigų perkant bilietus. Skirtumas tarp bilieto kupė ir sėdimuosiuose vagonuose - beveik 50 litų.
O patogumai mažai skiriasi, nes ir vienur, ir kitur jums nuolat trukdys tai muitininkai, tai pasieniečiai, tai migracijos tarnybų pareigūnai, taigi išsimiegoti galimybės mažos. Nenuobodžiauti jums padės pakeleiviai (traukinyje pokalbiai visada atviresni ir nuoširdesni). O kaip rodo patirtis, liežuvis labiau atsiriša degustuojant tauriuosius gėrimus.
Jeigu jums reikia nakvynės, turizmo sezono metu netgi paprasti viešbutukai, įrengti butuose, kainuoja brangiai. Ne mažiau nei 150 litų per parą. Bet jūs galite apsigyventi... katalikų vienuolyne, kuris yra Kotovsko gatvėje. Tiksliau, tai seliziečių vienuolynas (visi vienuoliai dėl kažkokių priežasčių persikraustė į Maskvą) nuomoja celes su piteriečių dievinamu “euroremontu” (dušas ir tualetas) už 10 eurų per parą). Manau, šią paslaugą vienuoliai teikia pusiau legaliai! Be to, vienuolynas yra beveik miesto centre.
Apie turistų lankomas vietas jums iškalbingai papasakos turistiniai žinynai. Važiuojant į Piterį reikia žinoti, kad miestas pasakiškas baltųjų naktų laikotarpiu. Kai labai sunku nustatyti paros metą. Diena ir naktis susilieja. Vienuoliktą vakaro jautiesi kaip vienuoliktą ryto. Labai sunku aprašyti šitą gamtos stebuklą - tai reikia pamatyti ir pajusti! Pasivaikščiojimai mieste per baltąsias naktis ilgam, jeigu ne visam laikui, lieka atmintyje.
Centre (Nevskio prospekte ir gretimose gatvėse) bet kuriuo metų laiku dirba visos parduotuvės. Gatvėse pilna žmonių. Dirba kavinės ir restoranai, daug naktinių klubų. Pramoginių įstaigų lygis, kaip ir aptarnavimo kokybė, kasmet gerėja. Bet norint sutaupyti, geriau lankyti vietas, kurios skirtos ne turistams, o vietinei publikai. Turistams šiuo metu atidaryta daug užeigų “a la rus”. Pavyzdžiui, Nevskio prospekte restoranas “Puškinas”, kur visi padavėjai su tikrais Aleksandro Sergejevičiaus stiliaus bakenbardais. Kainos akina!
Mieste gyvena keli milijonai žmonių, manau, visų užeigų apeiti neįmanoma! Iš visų mano aplankytų vietų įsiminė restoranas “Idiotas” ir naktinis klubas “Nėščiosios šnipės sakvojažas” (“Sakvojaž beremenoj špionki”). “Sakvojažo” baras iš gatvės atrodo lyg karinės parduotuvės vitrina, lyg lėlių teatras. Tik įėjus - salė su baru ir keliais staliukais. Antrame aukšte trys salės. Pirma - erdvi ir komfortiška, su scena. Antroji salė - mėlynų spalvų, trečioji - geltonų ir rudų. Už trečiosios salės yra nedidelė kankinimo kamera su grandinėmis ir kitais šios paskirties įrankiais, taip pat su senovine ginekologo kėde. Sienos ir lubos nelygios - jautiesi lyg urve. Bare vaikšto amerikiečių policininkų uniforma apsirengę liliputai. Jie linksmina svečius anekdotais ir pokštais.
“Idiotas” - Dostojevskio laikų stiliaus, su antikvariniais baldais (beje, kas domisi senienomis, yra keletą “blusų” turgelių, kur gerai paieškojus galima susirasti įdomių mažmožių, o antikvarinėse parduotuvėse, kurių nepasiekia turtingi turistai, galima pigiai apsipirkti, bent jau pigiau negu turguje prie mūsų “profsąjungų”). Pasak legendos, būtent Dostojevskis čia atidarė “restoraciją”, tiesa, greitai ją pralošė kortomis. Dostojevskio knygas (ir kitų klasikų) galima paskaityti “Idioto” bibliotekoje. Restorano interjeras: širmos, užkampiai, neaiškios kilmės baldai - galėtų tapti puikiomis romano“Nusikaltimas ir bausmė” dekoracijomis. Tačiau abejoju, ar senutės žmogžudystė pradžiugintų restorano lankytojus, todėl kavinė dėl viso pikto vegetariška. Kopūstai, bulvytės, grybukai, silkė - pačios populiariausios vietinių patiekalų sudedamosios dalys. Tiesa, kartais iš jų gaminama mišrainė “Raskolnikovas” arba “Kruvinoji Maša” ir “Kruvinasis Miša”. Bet netgi paragavę šių patiekalų lankytojai elgiasi padoriai. Užsuka čia ir “neramūs”svečiai. Greičiausiai jiems yra skirtas “Didelis džentelmeno rinkinys”, kurį sudaro 1000 gramų degtinės, klasikinis užkandis (rauginti kopūstai, agurkai) ir.. “taksi iki ligoninės”.
Apskritai “Idioto” valgiaraščio skaitymas gali tapti pramoga. “Idioto” piliulė, arba P....c bacilai”. Arba “Sriuba iš realių sausų baravykų”, arba rytietiško stiliaus patiekalas, švelniu pavadinimu “Mud-dzyn-dzyn”.
Taksi mieste yra, bet vėlgi dėl brangumo juo naudotis nepatartina. Tiesiog išeini į gatvę ir stabdai mašiną. Pirmenybę geriau teikti “kapeikoms” ir kitiems tarybinės rusiškos automobilių gamybos modeliams. Kaina sutartinė! Dažniausiai vairuotojai - kaukaziečiai. Beje, “dušmanai” (taip kadaise Vilniuje vadino vairuotojus nelegalus) naktį gali pasiūlyti ir papildomą paslaugų komplektą. Mergaites ir berniukus. Kainos irgi sutartinės - priklausomai nuo piniginės storio.
Grįždami į Vitebsko stotį prie traukinio (o jis tikrai pasirodys savas) ir atsisveikindami su senais bei naujais draugais jokiu būdu neperlenkit su alkoholiu. Stoties milicininkai mėgsta nulupti “duoklę” iš mūsų piliečių ir ieško “įkalusių” keleivių.
Pasistenkite, kad jus kas nors palydėtų į stotį (kad būtų patikimiau ir šiaip malonu).
Tai ką, sėkmingos kelionės!
Nuotraukose - baro “Sakvojaž beremenoj špionki” vaizdai. Fotografė S. Kuročkina, žurnalo “Meždu nami” archyvas.
Genrichas Puško: Šiek tiek politikos (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_228878)
Genrichas Puško: Peterburgo paradoksai (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_227695)
Genrichas Puško: Pirma diena Peterburge, arba Ar ne per daug lietuvių? (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_227330)
