Vida VENCLOVIENĖ
"Labai gerai prisimenu, kaip 1989-aisiais griuvo Berlyno siena. Atrodė, kad pasaulis susivienis, tačiau girdėjau, kad dabar kitose vietose auga naujos tvoros".
Pranas Vaicekauskas iš Šilalės
Pati naujausia statyba šiuo metu verda JAV ir Meksikos pasienyje. Neseniai Džordžas Bušas pasirašė įstatymą, pagal kurį trečdalį pasienio zonos saugos betoninė siena, turėsianti sustabdyti nelegalių migrantų iš pietų srautą. Skirtingais duomenimis, šiuo metu Jungtinėse Valstijose įsikūrę iki 45 milijonų išeivių iš Lotynų Amerikos šalių, ir beveik trečdalis jų į JAV pateko slapta. Daugiausia nelegalų į JAV teritoriją prasmuko JAV ir Meksikos pasienio ruože. Reikia skubiai sustabdyti šią nelegalų "invaziją", antraip po 10 metų JAV pietinės valstijos bus tiesiog perpildytos įsibrovėliais.
Tiesa, dauguma amerikiečių nėra tikri, jog net tokia betoninė užtvara sustabdys migrantus. Dabar nelegalų pervežėjų gaujos dygliuotos vielos užtvaras įveikia plieno skydais apdengtomis mašinomis. Kai kliūtis bus rimtesnė, sugalvos dar ką nors - kad ir minų užtaisus.
Pigiau ir efektyviau būtų tiesiog padidinti pasienio patrulių skaičių. Tačiau sienos statyba - sėkmingas pasipūtėliškas administracijos žingsnis: girdi, žiūrėkite, kaip mes kovojame su nelegalia migracija. Asmeniškai Džordžui Bušui tai tik dar vienas būdas įamžinti save istorijoje. Ši siena bus net 1125 kilometrų ilgio ir kainuos apie 1,5 milijardo dolerių. Numatoma statybos pabaiga - 2009 metais.
Naują "tvorą" statyti ėmėsi ir Pekinas. Kinija nusprendė atsitverti nuo Šiaurės Korėjos iškart po branduolinio bandymo, kurį Pchenjanas įvykdė visai neseniai. Nors pirmąsyk apie sienos statybą Pekinas prakalbo dar 2003 metais: tam atvejui, jei amerikiečiai staiga pradėtų karą su Kim Čen Iru ir korėjiečiai bėgliai plūstelėtų į Kiniją. "Mielą Kinijos sieną" (skirtingai nuo meksikietiškosios, kurios didžioji dalis figūruoja kol kas tik popieriuje) jau beveik visiškai pastatė Kinijos liaudies išvaduotojų armijos kariai.
Tačiau, keistas dalykas, lygiai tokią pat sieną, bet savo teritorijoje, šiaurės korėjiečiai pradėjo statyti dar prieš 2 metus. Tuomet buvo kalbama, jog taip norima apsisaugoti nuo pigios kiniškos kontrabandos. Tad taip ir lieka neaišku, kas nuo ko atsitveria?
Prieš trejetą metų pradėta pasienio užkardos tarp Izraelio ir Palestinos statyba. Išvarginti nesibaigiančių palestiniečių kovotojų išpuolių, izraeliečiai pradėjo statyti vadinamąją "saugumo sieną".
Pačiame Izraelyje šis projektas vertinamas nevienareikšmiškai. Skeptikai tvirtina, jog siena nesustabdys teroristų ir ji reikalinga tik statybinėms organizacijoms bei jas globojantiems politikams. Šalininkai primygtinai siūlo ją ilginti. Jie reikalauja jau pastatytą 149 kilometrų ilgio sieną, saugančią Jeruzalę, skubiai ilginti iki Betliejaus ir Chevrono. Tiesa, tarptautinis Hagos teismas tokios sienos statybą pripažino neteisėta - ji statoma Palestinos teritorijoje. Tačiau Izraelis nė nemano sustoti: svarbiausia, kad "inžinieriai iš JAV" neprieštarauja.
Visų šiuolaikinių sienų "prosenelė" - Didžioji kinų siena. Ji Kinijos imperiją sergėjo nuo stepių klajoklių. Beveik du tūkstantmečius statytos sienos ilgis - 6700 kilometrų. Tačiau nė nuo vieno didesnio antplūdžio ši siena Kinijos neapsaugojo.
O Berlyno siena neišgelbėjo socializmo nuo kracho. Berlyno siena rugpjūčio mėnesį minėjo savo jubiliejų: prieš 45 metus ji perskyrė miestą į vakarinę ir rytinę dalis. Tiesa, iš pradžių tai net nebuvo panašu į sieną: tik policijos kontroliuojamas ruožas ir spygliuota viela, bet per 10 metų buvo pastatyta betoninė 155 kilometrų ilgio "tvora". Tai buvo aiškiai regima dviejų priešingų sistemų sandūra. Žlugus socializmui ir Vokietijos Demokratinei Respublikai patyrus krachą, 1989 metų lapkričio mėnesį siena buvo sugriauta. Dabar iš jos likę tik keletas fragmentų, tapusių tos epochos paminklais.
Pati seniausia iš "pagal paskirtį" veikiančių sienų - siena, skirianti Korėjos pusiasalį. Ji pati impozantiškiausia. 1977 metais Pietų Korėjos teritorijoje išilgai demarkacinės linijos buvo pradėta statyti užtvara nuo tankų. Šiai "amžiaus statybai" buvo sunaudota per 200 tūkstančių tonų armatūros, 800 tūkstančių tonų cemento ir 3,5 milijono kubinių metrų žvyro ir smėlio. Statinys išėjo išties įspūdingas: daugiau nei 240 kilometrų ilgio, 5-8 metrų aukščio, 10-19 metrų apačioje ir 3-7 metrų viršuje pločio siena. Nenorėdami tokios sienos išvaizda gluminti į pasienį atvykstančių turistų, pietų korėjiečiai ją apipylė žemėmis, apsėjo žole ir apsodino krūmokšniais - gražumėlis! O ir prikeverzoti kokių nors nešvankybių, kaip ant pilko betono, niekam net mintis nekyla.
