Pradėsiu nuo minties, kad rašydamas savo straipsnį (http://www.omni.lt/?i$9359_139502$z_152399), apie Demokratinės politikos instituto prezidentą Vytautą Radžvilą negalvojau nei gerai, nei blogai, tiesiog su juo (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_152307) polemizavau. Juolab niekur neteigiau, kad, cituoju V. Laučių iš jo straipsnio “Kelios pastabos LSDP propagandistams” (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_152788), esą “socialdemokratai - tobuli ir… apskritai neklystantys”.
Būtent dėl šios aplinkybės socialdemokratai ir nuosekliai laikosi demokratinės apkaltos procedūros, teisės principų ir priims sprendimą, kai bus išklausytos abi procese dalyvaujančios pusės. Tokia yra gal ir per ilga, daugeliui, matyt, bepabostanti, tačiau šimtmečiais demokratijos išpuoselėta procedūra ir jokios išankstinės politikų priesaikos čia nepadės. Galbūt net priešingai, ką dabar ir matome, visuomenės nuomonę veiks priešinga linkme. Todėl mes ir nereiškiame tokių išankstinių nusistatymų, nors įvairūs frakcijos nariai keičiasi nuomonėmis, kalbasi su rinkėjais, kas yra svarbiausia. Ar mėginti išgirsti šimtų tūkstančių rinkėjų nuomonę yra koks nors galvojimas apie save kaip neklystančius, o juolab cinizmas?
Cinizmu, atrodo, gerokai daugiau kvepia konservatorių, atvedusių į didžiąją politiką dabartinį valstybės vadovą, pozicija. Nespėjus pirmajai A. Sakalo vadovaujamai komisijai pradėti darbo, neišsiaiškinus nė vienos aplinkybės, jie sukvietė konferenciją ir buvusį savo partijos valdybos pirmininką, jų daugumos balsais 1999 m. paskirtą premjerą pasmerkė, net pamiršę visuomenės už tai atsiprašyti ar paaiškinti, kodėl taip atsitiko…
Neką geriau tuo aspektu atrodo ir liberalai, nepraėjus nė pusmečiui po pasitraukimo iš konservatorių gretų visiems žinomomis aplinkybėmis, išskėstomis rankomis priėmę R. Paksą į savo eiles ir čia pat išrinkę jį savo lyderiu… Tenka priminti, ir tikiuosi V. Laučius dėl to nesiginčys, kad būtent R. Paksas, o ne ankstesni lyderiai atvedė šią partiją į parlamentą ir net sudarė valdančiąją koaliciją. Jau tik dėl šių priežasčių šioms partijoms ir jų lyderiams derėtų elgtis korektiškiau ir ypač preciziškai laikytis demokratinių apkaltos procedūrų.
Socialdemokratams šioje situacijoje joks konjuktūriškumas ar prisitaikėliškumas “prie aplinkybių” nereikalingas. Politiko R. Pakso šaknys yra dešinėje, nors galbūt konservatoriams bei liberalams norėtųsi tai kuo greičiau pamiršti ir apie tai nekalbėti. Ar tik ne todėl jie, jiems prijaučiantys komentatoriai nuolat ir atkakliai kartoja, kad esą visa atsakomybė šiuo metu tenka socialdemokratams?
Tai patogu visais aspektais - savo “nuopelnus” už R. Pakso karjerą galima paslėpti, o nepavykus apkaltai - dirva suvesti kaltę socialdemokratams irgi išpurenta. Nors nesu tikras, kad, pavyzdžiui, vienas po kito periodiškai bėgiojantys iš liberalcentristų pas liberaldemokratus ir atgal tvirtai balsuos kaip skelbiasi jų lyderiai…
Nereikia būti Demokratinės politikos instituto propagandistu, kad suprastum, jog šis skandalas yra mažiausiai naudingas būtent socialdemokratams, kurie sėkmingai užbaigia integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, kurių valdymo metu pasiektas rekordiškas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį ekonomikos augimas, kuriems pavyko sumažinti nedarbą, padidinti pensijas ir socialines išmokas. Ar kas nors dabar apie tai kalba, diskutuoja, mėgina analizuoti?
Išsiaiškinti, o kodėl taip atsitiko, kodėl to nepavyko padaryti dešiniesiems? Ar kas nors prisimins, pavyzdžiui, kad po savaitės, kai Seimas ratifikuos NATO protokolus, kad premjeras A.Brazauskas, lygiai prieš dešimt metų, būdamas prezidentu, padavė Lietuvos pareiškimą įstoti į šį Aljansą ir dabar sėkmingai šį istorinį reikalą užbaigia? Sykiu nei socialdemokratai, nei jų lyderis neneigia kitų partijų, politikų nuopelnų ir ypač vertina ilgalaikį šalies pagrindinių politinių jėgų konsensusą dėl pagrindinių Lietuvos tikslų.
V. Radžvilo susirūpinimą suprantu ir jam pritariu. Tačiau negaliu sutikti, kai savo straipsnyje jis atvirai kaltina socialdemokratus vos ne sąmokslu su prezidentu ir net teigia, jog “valstybingumą griaunantis dabartinio prezidento vykdytas politikos kursas bus tęsiamas net jį nušalinus”. Tokios išvados ne tik neturi jokio pagrindo, bet yra įžeidžiančios. Ar galime į tai nereaguoti? Ar galime nematyti ir ciniškos dešiniųjų propagandos krypties versti atsakomybę socialdemokratams už tai, kas atsitiko valstybėje su jos vadovu? Nemažiau svarbus klausimas, o kaipgi tai atsitiko ir būtent teisiausių, save laikančiu patriotiškiausiomis ir neklystančiomis partijų gretose?
Sutinku, kad Lietuvai reikia politologų, filosofų, šviesuomenės įžvalgų. Tačiau jos turi remtis ne išankstiniais nusistatymais, politinėmis simpatijomis (palikime tai politikams), o realia analize, faktais ir, manau V. Laučius tam pritartų, moralinėmis vertybėmis.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
