Atėję 2004-ieji, akivaizdu, pareikalaus iš visų šalies politikų, lyderių, partijų, visuomenės ypatingų pastangų. Ir ne tik todėl, kad reikės užbaigti integracijos darbus, (o jų – dar nemažai), pasiruošti realiai ir konkurencinei narystei europinėse ir euroatlantinėse struktūrose.
Lietuvos politikams, partijoms teks dalyvauti, tarpusavyje varžantis, mažiausiai dvejuose, o panašu, kad ir trijuose rinkimuose. Šalies piliečiams gali tekti balsuoti net 5 sykius, tuo atveju, jei bus dveji prezidento ir dveji Seimo rinkimų turai. Nors šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas dviejų turų nenumato, bet tokie projektai jau yra. Ką reiškia mūsų publikai, nelabai mėgstančiai atlikinėti pilietinę pareigą, nueiti penkis kartus mažiau nei per pusmetį prie balsadėžių, pradedant balandžio mėnesį ir baigiant rugsėjo, galime tik įsivaizduoti. Prezidentinis skandalas, suprantama, visa tai apsunkina, verčia skirti nemažai jėgų ne svarbiausiems Lietuvos darbams – visuomenė jau dabar klaidinama, kiršinama, verčiama skaidytis ir poliarizuotis būtent tuo metu, kai konsolidacija yra ypač reikalinga.
Neteisūs tie, kas teigia, jog prezidentinis skandalas neturi jokio poveikio Lietuvos tarptautiniam prestižui, užsienio politikai, mūsų šalies regioninėms iniciatyvoms ir net mūsų numatomam vaidmeniui vadinamos platesnės Europos idėjai. Tačiau nevisiškai teisūs ir tie, kas perdeda tokio poveikio reikšmę, dramatizuoja situaciją. Iš tikrųjų viskas priklausys nuo to, kaip tas skandalas pasibaigs, kokie ir ar demokratiški, teisėti, laikantis Konstitucijos ir įstatymų sprendimai bus priimti.
Jau daugiau kaip du mėnesius prezidentinis skandalas užima pirmuosius spaudos puslapius, sudaro didesnę dalį visų politikos žinių televizijoje ir radijuje. Kaip antraeilės, jei ne trečiaeilės naujienos - įspūdingiausias Rytų Vidurio Europoje ir didžiausias tarp dešimties šalių – kandidačių į Europos Sąjungą Lietuvos ekonomikos augimas. Jis, beje, didžiausias ir tarp šalių – narių… Mažai ką sudomina geros žinios apie mažėjančią bedarbystę, palengva augančias žmonių pajamas, vartojimą ir pan. Apie infliaciją ar bankus Lietuvoje jau senokai nekalbama kaip apie problemą. Sėkmingai pradėta daug diskusijų prieš tai sukėlusi pensijų reforma, vis sparčiau grąžinami prarasti indėliai. Auga užsienio ir vidaus investicijos. Atsiranda, kitaip sakant, naujos ir geros galimybės vytis Europos Sąjungą daug sparčiau, nei manyta anksčiau. Tačiau problemų dėl to nemažėja, jos vis sudėtingesnės, o apie tai beveik neįmanoma kalbėti ar analizuoti normalioje atmosferoje, ieškoti naujų teisingų sprendimų, nes dominuoja minėtas skandalas. Dar blogiau, jog būtent skandalo atgarsiai, o ne Lietuvos ekonomikos sėkmė pasiekia užsienio žiniasklaidą.
Pačioje Lietuvoje kalbantys apie būsimas narystės problemas ar galimybes, visiškai naują šalies situaciją atrodo keistoki ir neaktualūs – girdimi tik populistų ir iš skandalo gyvenančių politikų balsai… Net dalis apie tai rašančių ir kalbančių žurnalistų pripažįsta, jog tema jiems pabodusi, tačiau jos išvengti jie negali.
Nors daugiausiai jaudinomės, kaip prie naujų Europos Sąjungos sąlygų prisitaikys šalies pramonė, ūkis, verslas, tačiau paaiškėjo, jog kone silpniausia grandis yra būtent politika, politikai, partijos, lyderiai ir net, gali tik apgailestauti, valstybės vadovai. Kai kurių iš jų atsakomybės stoka ir elektorato nepatyrimas, silpnoka piliečių visuomenė ne tik leido aukščiausius postus pasiekti dabartiniam skandalo “herojui”, bet ir vėl kelia į reitingų viršūnes dar nesusikūrusią, su visiškai neaiškiais politiniais tikslais vadinamą darbo partiją. Tokia situacija vėl gali versti kitų metų rinkimuose partijas varžytis ne idėjomis, programomis, o piariniais fokusais, brangiai kainuojančiomis pirktos vaidybinės reklamos minutėmis. O juk net trylikos Lietuvos politikų išrinkimas į Europos Parlamentą yra gana svarbi ir ne tokia jau paprasta problema. Jei po šio prezidentinio skandalo dar nusiųsime į Briuselį kokių nors politikos diletantų ar artistų, tai Lietuvos prestižo atstatyti gali nepavykti ilgai. O “dviejų greičių” Europos šalininkai Vakaruose vėl įgis naują pagrindą teigti, kad jie buvo teisūs…
Visi šie ir dar šiandien sunkiai numanomi iššūkiai vairuos šalies politinį gyvenimą kitais metais. Horoskopų mėgėjai ir net tik juos vadina “beždžionės”. Nežinau ką tai reiškia, bet išminties, lankstumo, drąsos ir, svarbiausia, atsakomybės mums visiems tikrai nebus per daug. Gal tik beždžionė, viliuosi, turės geresnį jumoro jausmą, nei užsispyrusi ožka…
