"Garsusis Lietuvos verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas žengė žingsnį atgal. Būtent - žengė tik žingsnį atgal, o ne visiškai pasitraukė iš politikos ir grįžo į verslą, kaip yra padaręs ne vienas buvęs politikas. Tik ar tinka čia šnekėti apie "grįžimą į verslą", jei daugybė mūsų dabartinių politikų - tarp jų ir V.Uspaskichas - nėra ir niekada nebuvo iš jo išėję? Todėl šiuo atveju geriau tiktų sakyti, kad verslininkas V. Uspaskichas "susiaurino" savo politinę veiklą. Kodėl?
Dėl ūkio ministro posto lyg ir aišku - negailestinga Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvada, kad pažeisti net keli Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo straipsniai. Tačiau kodėl atsisakyta Seimo nario mandato? Įtikinamiausia versija - bijota apkaltos proceso, kuris galėjo atskleisti dar daugiau negerų dalykų.
Į klausimą, kodėl neatsistatydino ir iš Darbo partijos pirmininko posto, galima atsakyti klausimu - kodėl jis ją įkūrė? Kodėl "Achemos" savininkas Bronislovas Lubys ar "Vilniaus prekybos" savininkai broliai Numavičiai nekuria savo politinių partijų ir netampa jų pirmininkais? Todėl, kad ir be nuosavos partijos verslas gali daryti įtaką (ir daro) viešajai politikai. Gal tai priklauso nuo žmogaus asmenybės?
Kodėl "Vilniaus prekybos" savininkai stengiasi išlikti žiniasklaidos prožektorių šešėlyje ir dauguma Lietuvos gyventojų jų net nepažįsta (nors kasdien perka VP parduotuvėse), o V. Uspaskichas tiesiog mėgaujasi savuoju televizijos žvaigždės statusu? Gal veikia ir kitados patirta nuoskauda, kai konservatorių valdomame Seime tada dar mažai žinomam verslininkui iš Kėdainių nesuteikė parlamento tribūnos? Galėjo kilti noras įrodyti, kad ir jis yra ne prastesnis ar net geresnis?
Ar dabar, kai gudrusis Kėdainių verslininkas yra priverstas grįžti į mylimą miestą, koalicinė Seimo dauguma taps darbingesnė? Drįsčiau būti atsargus optimistas. Pirmiausia todėl, kad Algirdas Brazauskas dabar liko aiškus šios koalicijos lyderis - nei Artūras Paulauskas, nei Kazimira Prunskienė, nei tuo labiau kas nors iš Darbo partijos frakcijos negali su juo lygintis.
Kita vertus, Darbo partijai atstovaujantys parlamentarai liko be banginio, kuris iškėlė juos į lietuviškosios politikos Olimpą, todėl jie bus paslankesni ieškodami bendrų sprendimų, o dalis jų perbėgs į kitas, greičiausiai - valdančiosios koalicijos frakcijas.
Žinoma, tai nereiškia, kad partijos pirmininkas nesieks daryti įtakos Seimo "darbiečių" bei jų deleguotų ministrų veiksmams, tačiau šios įtakos efektyvumas kelia daug klaustukų. Kiek politinę charizmą prarandančio verslininko V. Uspaskicho interesai gali būti reikšmingi verslininkui Antanui Bosui, jaunam, perspektyviam profesoriui Žilvinui Padaigai ar garsiam operos solistui Vladimirui Prudnikovui? Tik tiek, kiek sutaps su jų pačių interesais".
