Perskaičiau "Kranklyje" išspausdintą pasakojimą apie porelės pastangas pasimylėti sename zaporožietyje ir nusprendžiau pasidalinti su kitados iš bičiulio išgirsta istorija apie meilužių nuklydimus. Veiksmas vyko taip pat garaže, tik ten stovėjo gerokai prabangesnis automobilis.
Taigi vienas pilietis atsivedė simpatišką moteriškę į savo garažą. Žvilgsniu apmetusi nejaukią patalpą moteriškė tarstelėjo, kad kavalierius pradžioje galėtų ją bent degtine pavaišinti. Damos noras - įsakymas, todėl džentelmenas tekinas pasileido į artimiausią gėrimų parduotuvę, prieš tai savo pasiją užrakinęs garaže. Šiaip sau, dėl viso pikto, kad ta neapsigalvotų ir nedingtų. Deja, aistrų deginamas įsimylėjėlis pamiršo bet kokį atsargumą ir buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio. Tris paras be sąmonės Reanimacijos skyriuje išgulėjęs nelaimėlis atsipeikėjęs prisiminė apie garaže uždarytą moterį ir dar dviem paroms nugrimzdo į nebūtį. Tik tuomet vyriškis paskambino savo draugui ir perdavė jam garažo raktus. Bičiulis sutiko padėti. Tačiau kai tik jis pravėrė duris, penkias paras nelaisvėje išbuvusi moteriškė, net nemėgindama išsiaiškinti, kas atėjo, smogė garaže buvusiu kastuvu. Tiesiog jai reikėjo išlieti susikaupusius jausmus. Po "jausmų išliejimo" gelbėtojas papuolė į tą patį Reanimacijos skyrių ir buvo paguldytas šalia savo draugo. Kai abiejų sveikata pradėjo gerėti, vyriškiai net pasišaipydavo iš juos užklupusių negandų, tačiau kai iš ligoninės išleistas garažo savininkas apsilankė savo valdose, šypsena iš jo lūpų ilgam pradingo. Paaiškėjo, kad garaže buvo ne tik kastuvas, bet ir elektrinis grąžtas. Įširdusi moteriškė visą priverstinio įkalinimo laiką juo gręžiojo automobilį, kuris tapo panašus į milžinišką kiaurasamtį. Kai draugai paklausė nelaimėlio, ar jis padarė kokias nors išvadas po šio atsitikimo, išgirdo atsakymą, kad elektrinio grąžto garaže nebėra.