Antanas SALYS
Darbo neturinčiam kaimiečiui Remigijui Mėlinauskui (22 m.) Alytuje gyvenanti močiutės sesuo E. D. yra tikras rojaus kampelis. Čia gali naktį galvą ant pagalvės priglausti, kai nespėja namo grįžti, čia ir prie netuščio stalo pasodinamas. O kad senutė sesers anūką myli, įrodo jam net namo raktą patikėdama - kad per anksti grįžusiam vaikeliui nereikėtų prie slenksčio stoviniuoti. Viskas būtų gerai, tokia globėja tik džiaukis ir sveikatos bei ilgų gyvenimo metų linkėk, bet kad toji geradarė nesupranta, jog giminaičiui dažnai gerklė perdžiūsta. Drėkinamuoju skysčiu reikia pačiam pasirūpinti. Bet juk ant pečių ne kopūstas užkrautas ar tuščias kibiras užvožtas. Senutė valgį verda dujine virykle, dujų iš baliono pasileisdama. O dujų balionai Alytuje turi didelę paklausą. Remigijus jau porą kartų buvo tą balioną nusukęs ir pardavęs. Policijos pareigūnai surasdavo ir grąžindavo. Bet pinigai už jį jau būdavo pragerti. R. Mėlinauskas ir trečią kartą balionui surado pirkėją, 40 litų įsidėjo į kišenę. Senutė ir trečią kartą atgavo balioną. Gal Remigijus jį nusuks ir ketvirtą kartą, bet dabar turi didesnę mįslę įminti. Šį kartą teko apsilankyti Alytaus rajono apylinkės teisme, kur už išdaigas su dujų balionais nubaustas 500 litų bauda. Ir terminas sumokėti konkretus - 15 dienų. Čia tai bent galvosūkis - 500 litų gautų už pustrylikto baliono. O pas močiutės seserį - tik vienas...
