Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Domeikavos miestelio (Kauno rajonas) gyventojai Danutei Kybartienei ir jos šeimai teko skaudūs išgyvenimai - beveik lygiai prieš metus buvo nužudytas jų sūnus. Prieš kurį laiką Kauno apygardos teismas išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą ir nuteisė kaltininkus.
Pradingo po išgertuvių
Pernykštę lapkričio 12-osios pavakarę, grįžus iš darbo sūnui Nerijui (jis tuo metu dirbo Kaune, statybose), Danutė Kybartienė paprašė išvesti į lauką šunį. Kieme pavaikščiojęs apie 10 minučių, Nerijus parvedė šunį ir, nieko nesakęs, išėjo iš namų. Nuo tos akimirkos namiškiai daugiau jo gyvo nematė. Būdavo, kad vaikinas namo negrįždavo net keletą dienų, tačiau visuomet paskambindavo ir pranešdavo, kur esąs. Tačiau šįkart artimieji iš staiga dingusio Nerijaus jokių žinių nesulaukė, todėl suskubo jo visur ieškoti. Po kelių dienų iš užsienio grįžo pradingėlio brolis Kęstutis. Sužinojęs, kas atsitiko, jis taip pat įsitraukė į paiešką - kartu su motina apieškojo visus netoliese esančius kolektyvinių sodų namelius, išbraidžiojo apylinkes, apklausė daugelį žmonių. Pradingėlio artimieji buvo nuvykę ir pas netoliese gyvenusį Saulių Černiauską, su kuriuo Nerijus buvo pažįstamas. Saulius neslėpė, jog lapkričio 12-osios vakarą Nerijus buvo pas jį užėjęs į svečius, prisipažino, jog jie kartu išgėrė, tačiau patikino, jog vaikinas išėjo iš jo tėvų namų sveikas ir gyvas. Kuomet tapo aišku, jog savo jėgomis pradingėlio surasti nepavyks, N. Kybarto artimieji kreipėsi į policiją. Buvo paskelbta šio jauno žmogaus paieška.
Nusikaltėliai bandė klaidinti tyrėjus
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl N. Kybarto dingimo, policijos pareigūnai sulaukė keleto įdomių skambučių. Paskambinęs vyriškis prisistatė esąs Nerijus ir, pasakęs, jog yra sveikas ir gyvas, padėjo ragelį. Tyrėjui perskambinus tuo pačiu mobiliojo telefono numeriu (tai nebuvo Nerijaus turėto telefono numeris), atsiliepęs tas pats balsas dar kartą patvirtino, jog jam, t. y. Nerijui, iš tiesų viskas gerai. Paklausus, kur jis yra, ar nenorįs pasikalbėti su labai sielvartaujančia motina, tariamas Nerijus atsakė, jog negalįs daugiau nieko sakyti bei kalbėti, ir prašė perduoti motinai, kad netrukus grįšiąs namo. Besiaiškinant N. Kybarto dingimo priežastis tapo žinoma, jog dar 5 dienas jo mobilusis telefonas veikė, tačiau į skambučius Nerijus neatsiliepdavo. Namiškiai žinojo, kad jo telefonas buvo senas, greitai išsikraudavo, tad buvo aišku, jog juo kažkas naudojasi... Nuo lapkričio 19-osios Nerijaus telefonas buvo išjungtas. Pareigūnai sulaukė ir daugiau pranešimų, jog pradingėlis pasirodęs tai šen, tai ten, tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, visi šie pranešimai buvo tiktai tyrėjų klaidinimas ir bandymas kuo ilgiau nuslėpti nusikaltimą...
Žiauri egzekucija vyko naktį
Prabėgo dar kelio dienos, kai pagaliau tapo aišku, jog N. Kybarto jau nebėra gyvųjų tarpe. Iš tiesų jis buvo mirtinai sumuštas bei perdurtas dar tą patį lapkričio 12-osios vakarą. Sulaikius du įtariamuosius - kaunietį Ričardą Savicką (27 m.) bei jau minėtą Pelėžirnių kaimo (Domeikavos seniūnija) gyventoją Saulių Černiauską (31 m.), ėmė ryškėti šiurpaus nusikaltimo pėdsakai. Iki galo išsiaiškinti kai kurias aplinkybes padėjo ir Algima Blaževičiūtė (šių metų rugpjūtį "Akistata" rašė apie šią jauną mamą, įtartą pasikėsinimu į savo naujagimės gyvybę). Savo akimis egzekuciją mačiusios liudytojos teigimu, pernykštę lapkričio 12-ąją pas ją atvykęs pusbrolis Saulius Černiauskas, kuris tuo metu buvo neseniai grįžęs iš kalėjimo, pakvietė pasisvečiuoti jo tėvo namuose. Kartu su Algima, jos mažamečiu sūneliu (pastarojo tėvas pataisos namuose šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą) bei pusbroliu išvyko ir geras Algimos pažįstamas, toje pačioje, kaip ir ji, Marvelės gatvėje gyvenęs Ričardas Savickas. A. Blaževičiūtės teigimu, tądien vyrai tvarkė dėdės ūkį, ji slaugė sunkiai sirgusį šeimininką. Vakare, atėjus Sauliaus draugui - kaip vėliau paaiškės - Nerijui Kybartui, kurį moteris matė pirmą kartą, visi susėdo prie stalo. Mat prieš tai Nerijui buvo liepta atnešti degtinės. Per išgertuves tarp S. Černiausko ir N. Kybarto kilo ginčas. Atrodo, jog vyrukus įaudrino kažkokie "kalėjimų reikalai" (jie abu buvo teisti) bei kaltinimai vagyste. Mat Saulius įtarė, jog jo tėvo pjūklą pavogė būtent Nerijus. Į konfliktą netruko įsijungti ir R. Savickas. Vyrai nusprendė santykius išsiaiškinti kieme. Iš pradžių, susėdę ant suoliuko, sugėrovai dar bandė kalbėtis taikiai, tačiau netrukus S. Černiauskas puolė spardyti Nerijų, paskui, išsitraukęs iš tvoros pagalį, juo ėmė daužyti savo auką. Daugiausia smūgių teko į galvą. Baisiausia tai, jog, sulūžus vienam pagaliui, agresyviai nusiteikęs vyrukas pasičiupdavo kitą. Prie S. Černiausko veiksmų suskubo prisijungti ir R. Savickas - jis taip pat keletą kartų spyrė Nerijui į galvą. Egzekucija baigėsi tuo, jog R. Savickas iš virtuvės atsinešė peilį ir dūrė juo N. Kybartui į kaklą. Paskui kruviną įrankį ištraukė ir užmetė ant namo stogo. Pamatę, jog N. Kybartas jau nerodo gyvybės ženklų, ką tik žudikais tapę mušeikos nutempė vaikiną prie tvoros ir, permetę jį kiton pusėn, paliko likimo valiai...
Nusikaltėlių laukė nerami naktis
Egzekuciją pro langą stebėjusi A. Blaževičiūtė neištvėrė ir, išbėgusi į kiemą, bandė sutramdyti mušeikas, tačiau vyrai jos neklausė. Moteris pripažins girdėjusi, kaip Nerijus prašė nemušti, tačiau į jo maldavimus niekas nereagavo.
Minėta naktis buvo nerami ne tik Nerijaus artimiesiems - tą naktį nekaip miegojo ir įvykio kaltininkai. Vos grįžę vidun, jiedu tarėsi, kaip paslėpti lavoną. Vadinasi, jau žinojo, kad Nerijus nebegyvas... Tačiau žiaurūs nusikaltėliai pernelyg nesivargino - kitą dieną S. Černiauskas lavoną apkrovė mediniais padėklais bei lentomis, tikėdamasis, jog jo niekas neras...
Nusikaltėliams - grotos ir dideli civiliniai ieškiniai
Nors buvo aišku, jog N. Kybartą mirtinai sumušė abu įtariamieji (ant kūno buvo likę sunkių sužalojimų žymės), teismo medicinos ekspertai priėjo išvadą, jog iš tiesų nukentėjėlis mirė nuo durtinės-pjautinės kaklo žaizdos, pažeidus kairiąją jungo veną bei nukraujavus. Kadangi surinkti įrodymai neleido abejoti, jog N. Kybartui į kaklą peiliu smogė R. Savickas (to neneigė ir jis pats), jam skirta žymiai griežtesnė bausmė. Taigi, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos sprendimu, R. Savickui paskirta 10 metų, o S. Černiauskui - 5-erių metų laisvės atėmimo bausmės. Abiem nuteistiesiems jos dar pailgėjo keletu mėnesių, nes buvo pridėtos neatliktos bausmės už ankstesnius nusikaltimus. Nužudytojo motina prašė iš kaltinamųjų priteisti ne tik visas laidojimo išlaidas (daugiau nei pusšešto tūkstančio litų), bet ir 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu, laidotuvių išlaidas bei 50 000 neturtinės žalos privalės atlyginti R. Savickas. S. Černiauskas nukentėjusiajai turės atlyginti 10 000 litų neturtinės žalos.
