Albertas ONIŪNAS
Raseinių rajono Pagynėvio kaimo sodybos ūkiniame pastate čia gyvenęs Antanas Taletavičius aptiko savo žmonos Virginijos Taletavičienės (34 m.) bei kaimyno Valdemaro Misiūno (43 m.) kūnus, kabančius kilpose. Abu savižudžiai buvo meilužiai, apie tai žinojo ir Virginijos vyras, ir Valdemaro žmona.
Silpnavalis
Taletavičių šeimyninis gyvenimas nebuvo sėkmingas. Antanas yra silpnavalis, mėgsta išgerti, tačiau girtuokliu jo vadinti negalima. Žmogus darbštus, gero būdo, tačiau lengvai pasiduodavo svetimai, dažniausiai žmonos įtakai. Virginija Taletavičienė buvo ūmi, dirgli stipriai priklausoma nuo alkoholio. Sutuoktiniai ilgą laiką gyveno atskirai - Virginija su penkiolikmečiu sūnumi Sauliumi bei dvylikamete dukra Aušrine laikėsi Prienų, Šilutės rajonuose bei Kauno rajono Šlienavos kaime, kur gyvena jos tėvas. Tuo tarpu Antanas su sūnumi Dariumi (12 m.) ilgai gyveno pas savo tėvus Kaišiadorių rajone, Žiežmarių pusėje. Pernai Taletavičiai vėl susiėjo.
Samdinys
Raseinių rajono Pagynėvio kaime gyvenantys ūkininkai Žiukai iš giminaičių sužinojo, jog Kauno rajone yra geras darbininkas Antanas Taletavičius, neturintis kur prisiglausti. Žmonės pasikvietė Antaną, nes buvo rugpjūtis, pats darbymetis. Jau pačios pirmosios darbo dienos pabaigoje, vakarieniaujant, naujasis samdinys papasakojo, kad turi žmoną ir tris vaikus. Žmona galėtų melžti karves, dirbti kitus darbus, jeigu tik Žiukai leistų šeimai apsigyventi savo sodyboje. Tačiau ūkininkai nusprendė kitaip - susisiekė su netoliese esančios apleistos sodybos savininkais Venslauskais, gyvenančiais Ariogaloje. Anie sutiko, kad Taletavičiai gyventų jų sodyboje, nuomos mokesčio nemokėtų, užtat prižiūrėtų pastatus.
Vargana šeima
Ūkininkai, padėję atvežti Antano šeimą, buvo pašiurpę - penkiolika metų kartu pragyvenusių Taletavičių šeimos turtas tebuvo du šaukštai, viena lėkštė, vienas dubenėlis. Ir viskas. Buvo jau šalta, lapkričio mėnuo, o Saulius Taletavičiukas buvo be batų, be striukės. Žiukai davė naujakuriams indų, puodų, keptuvę, aštuonias antis, dvi žąsis ir žąsiną, vištų, gaidį. Kita kaimynė padovanojo ožką. Taletavičiai gavo daug vaikiškų drabužių, galop 50 litų. Geradariai palinkėjo Taletavičiams pamiršti įprastą gyvenimo būdą ir pabandyti pradėti gyventi žmoniškai. Tačiau jau iškart buvo matyti, kad Virginija nenusiteikusi klausytis kieno nors patarimų. Gautus pinigus ji išsyk pažadėjo skirti dukters gimtadieniui. Ne vaikų apavui, ne drabužiams, o linksmybėms.
Sūnus - dėl pinigų
Virginijai netrukus parūpo pas vyro tėvus gyvenantis Darius. Ji panoro sūnų susigrąžinti, kad įgytų daugiavaikės statusą ir už vaikus gautų daugiau pašalpų. Žiukai patarė tai padaryti žmoniškai - susitarti su vaiką auginančiais vyro tėvais ir gražiuoju jį pasiimti. Bet Virginija, iš ūkininkų išprašiusi pinigų kelionei, nuvažiavo į Žiežmarius ir Darių iš mokyklos paprasčiausiai pavogė, nieko nesakiusi jo globėjams, o po to tris paras nežinia kur valkiojosi, gėrė, kol galop sugrįžo namo. Taip praėjusių metų gruodžio mėnesį Pagynėvio sodyboje jau gyveno visi Taletavičių šeimynos nariai. Po kurio laiko juos aplankė Antano tėvai, atvežė saldainių, davė vaikams po 10 litų. Svečiams išvykus, Virginija iš vaikų atėmė pinigus ir tuojau pat su Antanu juos pragėrė.
Rožė senukui
Ūkininkai ne kartą kvietėsi Virginiją į pagalbą darbuose, kepant duoną ar pyragus - juk būtų gavusi ir tų pyragų, ir duonos. Tik ji nenorėjo - tiesiog tingėjo dirbti, žiūrėjo kaip prasimanyti pinigų pilstukui lengvesniu keliu. Netrukus Žiukai iš Taletavičiukų sužinojo, kad tėvai jau pragėrė ir antis, ir vištas, ir ožką. Vasario 14-ąją Aušrinė lyg ant sparnų atlėkė pas Žiukus ir pasigyrė, kad klasės draugas padovanojo jai rožę ir atviruką šv. Valentino dienos proga. Bet mergaitės džiaugsmas tuojau pat baigėsi - pagiringa motina rožę atėmė ir nuslinko pasveikinti 90 metų kaimyno Kluso. Tas nė nebuvo girdėjęs, kas ta Valentino diena, tačiau už pasveikinimą davė Virginijai pinigų buteliui pilstuko.
Vaikas pabėgo
Beje, Darius pas tėvus neilgai tepabuvo. Berniukas pasiguodė Žiukams, kad jam jau nusibodo stebėti motinos ir jos meilužių sekso scenas. Girta Virginija nesirūpindavo niekuo ir mylėdavosi su kuo pakliuvo ir kur pakliuvo - taip pat ir vaikų akivaizdoje. Tik pusantro mėnesio pagyvenęs su tėvais Darius pabėgo - sugrįžo pas senelius ties Žiežmariais.
Aušrinė, nepaisant pasibaisėtinų gyvenimo sąlygų, mokėsi gerai, jos pažymiai buvo geriausi. Mergaitė blogai matė, tad ūkininkų pastangomis buvo nuvežta pas okulistą. Jai buvo išrašyti akiniai. Tų akinių pasiimti labai veržėsi Virginija, tačiau Žiukai šįkart pinigų jai nebedavė, Aušrinę į Raseinius išvežė su apylinkės inspektoriumi.
Sureaguota laiku
Kovo 5 dieną paaiškėjo, kad Taletavičiai kažkur geria, o Aušrinę užrakino ir paliko alkaną vieną. Tąsyk Žiukai sunerimo ir iškvietė Ariogalos seniūnę Raimondą Pankienę. Seniūnė savo akimis įsitikino Taletavičiukų gyvenimo sąlygomis ir nedelsdama kreipėsi į Raseinių vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad vaikai iš šios šeimos būtų paimti. Ne per seniausiai buvo kilęs didelis triukšmas, kai viena Nemakščių seniūnijos gyventoja, apimta alkoholinės psichozės, nužudė savo mažametį sūnų ir sunkiai sužalojo dukrą. Tąsyk buvo nustatyta, kad vietinės seniūnijos ir Raseinių VTAT darbuotojai buvo aplaidūs ir neužkirto tragedijai kelio. Laimei, buvo pasimokyta ir šįsyk sureaguota pakankamai greitai. VTAT darbuotojai atvyko į Taletavičių sodybą. Pamačiusi nekviestus svečius, Virginija pabėgo į šalia esantį miškelį, o Antanas pasislėpė ant aukšto. Išvados buvo padarytos - vaikai paimti į globos namus. O realus pavojus Aušrinės ir Sauliaus gyvybėms tikrai buvo. Kartą pasiskolinusi iš Žiukų termometrą, Virginija jį sudaužė ir gyvsidabrį supylė į puoduką. Šlitinėdama po trobą ji garsiai svarstė, ką tuo gyvsidabriu geriau būtų nunuodyti - save, vaikus ar vyrą.
Pelninga karvė
Velykas Taletavičiai sutiko savotiškai - su buteliu ir vienu nedideliu supjaustytu obuoliu. Tiesa, šalia Virginijos tuomet sėdėjo ne vyras, o paskutinė ir karščiausia jos meilė - toks netoliese gyvenantis Voldemaras Misiūnas. Vyriškis, kaimiečių vadinamas Misiumi, su žmona Vitalija ir jos broliu Valdu Vilčinsku buvo neseniai atsikraustęs iš Kauno rajono. Ši šeimyna gyveno panašiai kaip ir Taletavičiai - gyvenimo šventė yra tada, kai yra keli litai buteliui. Jų sodyba buvo praminta masaityne, o jos gyventojai - patiltiniais. Mat šalia yra tiltelis per upę, tad žmonės turėjo galvoje patiltės plėšikus. Tasai Misius bendravo su Virginija gal tik mėnesį du, bet intensyviai. Prieš savižudybę Misius pardavė karvę. Ir įsigudrino tai padaryti du kartus. Pirmą kartą suderėjo su viena netoli gyvenančia moterimi, kuri sumokėjo 1 000 litų, o likusius du šimtus pažadėjo kiek vėliau - kai iš miesto parvažiuosią sūnūs. Tąsyk ir karvę pasiimsianti. O Misius tą pačią karvę po kelių dienų pardavė supirkėjams ir gavo panašią sumą.
Į mirtį - drauge
Du tūkstančiai Misiui ir Virginijai buvo grandiozinė šventė. Gėrė dieną naktį, sodyboje netilo dainos, šokiai, estrada. Meilužiai nuvyko į Kauną, nusipirko vestuvinius žiedus. Pinigams jau baigiantis, nutiko nemalonus įvykis. Moters, pirkusios karvę ir jos negavusios sūnūs apsilankė pas Virginiją ir Misių. Pastarajam jie vyriškai paaiškino, kur jo gyvenimo klaidos. Dabar sunku spręsti, ar šis incidentas, ar graudi gyvenimo realybė, kai gerti norisi, o parduoti nebėra ko, lėmė meilužių apsisprendimą baigti savo egzistenciją.
Už paskutinius karvės pinigus Virginija ir Misius nusipirko degtinės. Išgėrė. Tada Virginija įteigė draugui, kad gyvenimą verta baigti būtent dabar. Anas neprieštaravo. Virginija suieškojo tvirtos sintetinės virvės ir abu klupdami nulingavo prie tuščio, niūraus ūkinio pastato. Kilpas pasirišo ant sijos greta - vos už 20 centimetrų viena nuo kitos. Užsimovė žiedus. Susiėmė už rankų, o kad per agoniją tos rankos viena nuo kitos neatsiskirtų, ir jas susirišo. Ir - pirmyn pas poną Dievą.
"Būsiu trečias"
Antanas Taletavičius tą vakarą grįžo po eilinės darbo dienos pas ūkininką. Praeidamas pro "masaitynę" užsuko pas Vitaliją, nes buvo pavaišintas, geros nuotaikos, tad ketino nuoširdžiai trenkti Misiui, kad jo žmoną tvarko. Tačiau čia nebuvo nei Misiaus, nei Virginijos, o tik girta Vitalija, kuri jau su angelais šnekėjosi. Nupėdinęs namo, Antanas nustebo, pamatęs praviras namo bei daržinės duris. Pamanė, kad gal kokie vagys apsilankė, tačiau senas rusiškas televizorius tebebuvo savo vietoje, kaip ir žmonos bateliai bei lietpaltis. Kiek apsiraminęs Antanas pasuko daržinės link. Vos įėjęs atsimušė į kažką kabantį ir kietą. Nubėgo pasiimti žibintuvėlio ir grįžo. Pamatęs kabančią žmoną ir Misių, teištarė: "Vajėzau..."
"Akistatos" ekipažui apsilankius "masaitynėje" nepavyko rasti Vitalijos, kuri išvyko į vyro laidotuves. Namuose buvo tik jos brolis Valdas Vilčinskas. Varganas žmogelis keliais žodžiais paaiškino lygiai taip pat nusivylęs gyvenimu, kaip ir amžinąatilsį svainis, todėl netrukus pakaruoklių eilėje būsiąs trečias. Tik tinkamos virvės kol kas dar nepasiruošęs...
