Petras IVANAUSKAS
Šiandien, išskyrus galbūt senukus, jau nėra nė vienos amžiaus grupės, kurioje nebūtų sergančių narkomanija. Šalia kriminalinių elementų "ant adatos" jau sėdi aktoriai ir dainininkai, kariai ir vaikai. Narkotikų pagunda vis labiau masina trokštančius atsipalaiduoti verslininkus, vadybininkus, studentus, žodžiu, - net ir labiausiai mąstančią jaunimo dalį. Statistika fiksuoja ir tai, kad narkomanų kompanijose daugėja jaunų moterų. Čia savo indėlį įneša ir nusikalstamos grupuotės, užsiimančios žmonių prekyba. Faktiškai įtraukimas į narkomaniją ir prostituciją vyksta vienu metu. Narkomanėmis juk daug lengviau manipuliuoti. Tiesa, jos labai greitai praranda "prekinę išvaizdą", bet kol tokia ekonominė padėtis, tai mažai ką jaudina, nes vienas merginas pakeičia kitos.
Kada įgrius lubos?
Daugumą piliečių narkomanijos problema nejaudina. Pirmiausia dėl to, kad žmonės paprasčiausiai nesupranta, kad "namas jau dega", ir jeigu jo negesinsi, tai tik laiko klausimas, kada įgrius lubos virš kiekvieno galvos. Kol dar lubos neįgriuvę ne kiekvienas žino, koks gaisro mastas. Blogiausiai, kad to nemato ar nenori matyti aukščiau sėdintieji, kurių pareiga gesinti gaisrą.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkės Ramunės Visockytės teigimu, valstybė nesugeba kokybiškai ir efektyviai vykdyti pirminės narkomanijos prevencijos, todėl narkomanijos lygis jau tampa grėsmingas. Įvairūs narkotikai yra taip lengvai prieinami, kad net mažėja jų kainos, o nusikalstamoms grupuotėms, užsiimančioms narkotikų prekyba, neduodamas reikiamas atkirtis. Tai patvirtina žinios iš Klaipėdos. Patys narkomanai sako, kad uostamiestyje šiuo metu narkotikų perteklius. Apie tai, kad narkotikai, ypač heroinas, tapo lengvai prieinami, liudija ir sumažėjęs Priklausomybės ligų centro pacientų skaičius. Galėdami nesunkiai gauti narkotikų, jie nesileidžia įkalbinėjami gydytis.
R. Visockytės teigimu, komisijos surinkta informacija rodo, kad narkotikų prekeiviai Lietuvoje yra sukūrę gerai organizuotą narkotikų tiekimo tinklą, apsirūpinę naujausiomis technologijomis ir įranga, kuria efektyvius narkotikų platinimo būdus.
"Stebima pavojinga tendencija, kad intensyvėja narkotikų prekyba prie mokyklų ar pačiose mokyklose. Ir tai tampa ne tik didžiųjų miestų, bet ir rajonų centrų, ir net kaimo mokyklų problema. Tad tikiuosi, kad antrai kadencijai policijos vadovu paskirtas V. Grigaravičius yra gerai suplanavęs, kaip suduoti smūgį pagrindiniams šalies narkotikų verslo organizatoriams", - mano R. Visockytė.
Kad Lietuva skęsta narkotikų liūne, pripažino ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Pernai rudenį Lietuvoje vykusiame tarptautiniame forume "Narkotikų problema Baltijos regione: nauji iššūkiai" G. Furmanavičius sutiko, kad mūsų šalyje klesti amfetamino gamyba. Pirmoji amfetamino laboratorija Lietuvoje buvo likviduota 1997 metais. Nuo to laiko kasmet sunaikinamos 2-3 laboratorijos, bet, kaip jau nuo senų laikų žinoma, šventa vieta tuščia nebūna. Jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Ir ne tik amfetamino. Nesunku nusipirkti ir kokaino, heroino ir kanapių, kurios mūsų šaly paklausiausios. Žodžiu, asortimentas labai turtingas: yra narkotikų ir skurdžiams, ir turtuoliams. Tokia padėtis irgi didina narkomanų skaičių, nes kvaišalų gali gauti bet kas.
Pasiūla nuolat auga. Paklausa taip pat
Kaip žinia, dažnai narkotikus jaunimas pabando iš smalsumo, dėl kompanijos, iš neturėjimo ką veikti, norėdamas būti panašus į kokią nors narkotikus vartojančią žvaigždę. Tai, kad juodojoje rinkoje gali gauti kokių nori kvaišalų, yra papildomas stimulas tiek naujokui, tiek narkomanui su stažu. Tuo naudojasi narkotikų prekeiviai vis plėsdami prekybą. Narkotikų biznieriai labai greitai reaguoja į pasikeitusias aplinkybes ir prie jų prisitaiko.
Štai kad ir JAV pavyzdys. Šalyje smarkiai padidėjus prekybai heroinu, vyriausybė nusprendė imtis skubių priemonių. Buvo sustiprinta pasienio ir muitinės kontrolė, konfiskuojama vis daugiau ir daugiau šių kvaišalų. Atrodė, kad vyriausybė laimės. Heroino Amerikos miestuose iš tikrųjų pritrūko, bet paklausa nesumažėjo. Atvirkščiai, heroinas tapo deficitu, jo kaina išaugo, atsirado daugiau ir pardavėjų. Gaudami didesnius pinigus, jie sugebėjo įvežti ir daugiau šio narkotiko. O tie, kurie neįpirko heroino, ieškojo pigesnių kvaišalų ir taip pat pagyvino jų prekybą. Žodžiu, vien priverždamas "varžtus" tikslo nepasieksi. Būtina spausti prekeivius ir mažinti pasiūlą, bet, antra vertus, reikia daryti viską, kad mažėtų paklausa. O tai yra net sunkiau, nei pagauti prekeivį.
Kai laužo kaulus
Narkotikai sukuria euforijos jausmą. "Iš pradžių mes daugiabučio rūsyje įsiruošėm kambarį, kuriame sėdėdavom, gerdavom alų, - pasakoja kelis metus narkotikus naudojęs Marius. - Vieną kartą kažkas atnešė "žolės". Parūkiau, nes visi rūkė. Pasidarė smagiau, pagyvėjo vaizduotė, pasidariau drąsesnis. Vėliau pradėjau leisti "džefą". Tėvai, pajutę, kad aš jau ne tik draugauju su narkomanais, bet ir pats toks darausi, įkalbėjo pabandyti mesti "džefą". Tačiau be jo aš jau nebegalėjau. Iš pradžių prasidėjo lyg ir sloga. Iš akių bėgo ašaros, kad net akis ėmė skaudėti. Lyg ir užkimau. Mintis buvo tik viena: kur gauti dozę? Tėvai užrakino kambary, kad nepabėgčiau. Mane mušė prakaitas ir krėtė šaltis. Tik spėju užsivilkti viską, ką turiu, pasidaro velniškai karšta, ir vėl nusirengiu. Tada šalta, trūksta oro, prakaitas liejasi upeliais. Užmigti nesisekė, tad teko iš trečio aukšto leistis balkonais ir bėgti ieškoti dozės. Po kiek laiko grįžęs į namus pabandžiau mesti dar kartą. Iškenčiau tuos šalčio ir karščio priepuolius, bet vėliau buvo dar sunkiau. Be slogos ir liūliavimo, paleido dar ir vidurius, velniškai skaudėjo raumenis. Po dozės susileidimo atrodo, kad išvis neturi raumenų ir esi lyg drugelis, o be dozės - raumenų atsirado visame kūne, ir juos kažkas suko, laužė. Blaškiausi po kambarį kaip liūtas narve. Norėjosi tik numirti, ir nieko daugiau. Ketvirtą parą prisidėjo haliucinacijos. Jeigu tėvai nebūtų iškvietę greitosios, būčiau arba pasipjovęs, arba šokęs per langą".
Mariui tą "laužymo ar lomkės", kaip sako narkomanai, stadiją padėjo įveikti medikai. Tačiau Marius mano, kad jei jis būtų pats nenorėjęs mesti narkotikus, vieni medikai būtų bejėgiai. O su jų pagalba Mariui pavyko įveikti kvaišalus. Tačiau tokių ne tiek daug. Medikai sako, kad, gydydami priklausomybės ligomis sergančius žmones, jie padeda maždaug kas antram. Už tą pagalbą ne vienas sumokėjo didelius pinigus.
Iš viso šalyje realiai veikia 2 valstybės bei savivaldybės išlaikomos ir 12 nevyriausybinių organizacijų įsteigtų reabilitacijos bendruomenių, teikiančių ilgalaikes reabilitacijos paslaugas, kuriose yra apie 250 vietų. "Nepaisant to, kad praėjusiais metais užregistruota 5371 priklausomas nuo narkotikų asmuo, ne visos vietos reabilitacijos bendruomenėse buvo užimtos. Priežastys yra dvi: pirma, ši paslauga yra dažnai per brangi narkotikus vartojantiems ir jų artimiesiems - vienam mėnesiui kaina reabilitacijos bendruomenėse svyruoja nuo 100 iki 1000 litų. Antra, daugeliui narkotikų vartotojų trūksta motyvacijos pradėti gydymą ir jį tęsti", - teigia Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė. Šiais metais apjungus visas lėšas papildomai sukurtos 62 nemokamos vietos vaikų ir suaugusių reabilitacijos bendruomenėse.
Sukasi ratelis
O policijos suvestinės vėl pilnos pranešimų apie narkotikus, plūstančius į Lietuvą. Štai teisėsaugos pareigūnai Lazdijų pasienio kontrolės punkte prie sienos su Lenkija sulaikė lietuvį, iš Venesuelos į Lietuvą atgabenusį, preliminariais duomenimis, daugiau nei 2 kilogramų kokaino siuntą. Sulaikytų narkotikų vertė gali siekti daugiau nei pusę milijono litų, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba. Tai didžiausia per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sulaikyta tokių narkotikų siunta.
Pareigūnai turėjo informacijos, kad iš Venesuelos per Amsterdamą į Lietuvą grįžtantis Lietuvos pilietis R. B. gali būti narkotikų kurjeris. Anot pareigūnų, Robertas Bizunovičius bandė mėtyti pėdas - nors turėjo lėktuvo bilietą iš Amsterdamo į Vilnių, paskutinę minutę į Lietuvą iš Nyderlandų išvyko maršrutiniu autobusu.
Lazdijų pasienio kontrolės punkte iš Lenkijos į Lietuvą įvažiavusį autobusą "Setra", kuriuo ir vyko minėtas R. Bizunovičius, patikrinimui sustabdė pareigūnai. Pastarieji iškart atkreipė dėmesį į Robertą, kuris pastebimai jaudinosi. Kad šis pakeleivis kelionės metu buvo itin nervingas, pastebėjo ir kiti autobusu važiavę žmonės. Nuodugniai patikrinę autobusą, pareigūnai autobuso šiukšlių dėžėje, polietileniniame mėlynos spalvos maiše, aptiko du 1 litro ir 1,5 litro talpos lipnia juosta apvyniotus sulčių pakelius bei dvi metalines kavai laikyti dėžutes, kuriose buvo paslėpta 120 pakelių baltos spalvos miltelių. Visi pakeliai, matyt, tikintis galimo kinologų patikrinimo metu suklaidinti šunis, buvo užpilti aštraus kvapo mišiniu iš maltų česnakų, kavos ir aštriųjų pipirų.
Kokaino gramas šiuo metu gatvės prekyboje kainuoja apie 300 litų. Remiantis tokiais skaičiavimais, sulaikytos siuntos vertė gali siekti iki 660 tūkst. litų.
Prieš porą metų, 2004-ųjų kovo mėnesį, bendros saugumo ir muitinės kriminalistų operacijos metu Lazdijų muitinės poste buvo sulaikyta 12 kilogramų kokaino, gabento iš Venesuelos. 2002-aisiais Vilniaus oro uoste muitinės kriminalistai sulaikė kretingiškį G. S., kuris taip pat skrido iš Venesuelos. Jis skrandyje gabeno beveik pusę kilogramo kokaino.
Kad kokaino srautai į Lietuvą gana intensyvūs, liudija duomenys apie užsienio valstybėse, dažniausiai oro uostuose, su kokainu sulaikytus Lietuvos piliečius. 2003 m. užsienio valstybėse buvo užfiksuoti 5 kokaino kontrabandos iš Pietų Amerikos atvejai, susiję su Lietuvos piliečiais, 2004 m. - 9 atvejai, sulaikyta atitinkamai 5 ir 16 asmenų. 2005 m. užfiksuoti 9 atvejai, sulaikyti 9 Lietuvos piliečiai.
Pernai MKT pareigūnai sulaikė 19 asmenų dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo ir pradėjo 15 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimo ir kontrabandos.
