Irena ZUBRICKIENĖ
Ką daro motina, kai jos vaikui nepakeliamai sunku ir jis yra įvardyto blogio ar susiklosčiusių aplinkybių auka? Viena apgaubia savo atžalą beribiu dėmesiu ir kiekviename žingsnyje kaip savo akį saugo nuo dar didesnio skausmo - kaip viščiukus po savo sparnu šildanti višta. Kita ieško kaltųjų ir savo atžalą pasiruošusi užstoti bei apginti kaip agresyvi, bet mylinti liūtė. Yra motinų, kurios žino apie savo atžalų nelaimes, tačiau jaučiasi neturinčios teisės padėti, nes kitados savo vaikus apleido, motinystę nuskandindamos stiklinėje alkoholio. Ką tokios motinos kaltina dėl jų vaikus ištikusių nelaimių?
Bėgo nuo vilko - užšoko ant meškos?
Skirtinguose Marijampolės apskrities kaimuose gyvenančias ir viena kitos nepažįstančias dvi daugiavaikes motinas, kurių vaikai (jų yra net vienuolika) ne pirmi metai auga globos įstaigose, per pastarąjį mėnesį ištiko vienoda lemtis - abiem buvo pranešta, kad jų dukterys tapo lytinės prievartos aukomis. Vitalija A. (33 m.) apie savo dukters Jolitos (15 m.), gyvenančios specialiojoje internatinėje mokykloje, bėdas sužinojo tik iš "Akistatos" korespondentės. Nei mokyklos pedagogai, nei Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai nejautė pareigos pranešti apie graudų paauglės gyvenimo faktą jos tikrajai gimdytojai, nes šios nelaiko verta motinos vardo. Septynis vaikus pagimdžiusi moteris šiuo metu turi teisę vadintis tik vieno penktuosius bebaigiančio mažylio mama, nors praėjusią vasarą ir jis buvo atskirtas nuo girtuokliaudavusios motinos. Šiuo metu VTA skyriuje jau ruošiami dokumentai visam laikui apriboti Vitalijos motinišką valdžią jaunėliui. Šešių vyresnių Vitalijos vaikų atžvilgiu jai buvo atimtos motinystės teisės gerokai anksčiau.
Keturis vaikus pagimdžiusiai Ligitai Š. (33 m.), kurios mažametė dukrelė Laimutė (7 m.) lytinės prievartos auka tapo katalikiškuose globos namuose, apie mergaitės nelaimę pranešė atvykęs VTAS darbuotojas, kai skandalas jau bene savaitę buvo "linksniuojamas" žiniasklaidoje. Inspektorius sakė vykdęs visų skyriaus darbuotojų gerai apsvarstytą užduotį. Nors Ligita savo vaikų neaugina jau daugiau nei šešerius metus, jai motinos valdžia teismo keliu kol kas apribota tik laikinai. Inspektorių žmogiškasis faktorius nulėmė, kad Laimutės nelaime Ligitai dar kartą buvo priminta, jog ji yra motina. Blogos naujienos kiek sutrikdytai moteriai išsprūdo mintis, esą valdžia, atimdama jos vaikus savo globon, sulaukė rezultato pagal žinomą liaudies patarlę: bėgo nuo vilko - užšoko ant meškos... Iki šiol Ligitai atrodė, kad globos namuose jos vaikai auga bent jau saugūs. Jos įsitikinimu, gimtuosiuose namuose augdamos dukros, net jeigu ir būtų mažiau pavalgiusios ar kasdien mačiusios girtus veidus, tokios ankstyvos seksualinės prievartos tikrai nebūtų patyrusios.
Kaltųjų beieškant
Vitalija, per daug nesigilindama, kokiomis aplinkybėmis jos dukra Jolita patyrė lytinę prievartą, tik išgirdusi, kad merginukę nuskriaudė pažįstamas jaunuolis, su kuriuo ji tą vakarą buvo miestelio kavinėje, linkusi kaltinti pačią mergaitę. Esą paauglė per greitai užsimaniusi laisvės ir savarankiškumo. Anot Vitalijos, jeigu dukra daugiau laiko praleistų internate, o ne gatvėje, tai ir nelaimių nebūtų.
Mažametės Laimutės mama Ligita, svarstydama apie kaltuosius dėl dukters nelaimės, buvo lakoniška ir tvirta, pati sau negailestinga:
- Reikia pačiai auginti savo vaikus, tada kaltųjų bus galima ieškoti kitur.
Jausmai atšalę - paguoda bevertė
Tris pirmagimes dukreles, kurioms dabar septyneri, dešimt ir beveik dvylika metų, vieniša motina Ligita prarado, kai vyriausiajai buvo šešeri, o jaunėlei - vos pusmetis. Tuokart VTAS darbuotojai, nuolat rasdavę šaltus, netvarkingus Ligitos namus ir purvinus, sušalusius, išalkusius, susirgusius beveik neišsiblaivydavusios motinos mažylius, vaikučių pasigailėjo ir išsivežė. Jie tikėjosi, kad gimdytoja savo širdyje dar atkapstys meilės savo atžaloms jausmą. Nieko gero nežadėjo ir faktas, kad Ligita, tuomet trijų mažylių motina, per vienerius metus net septynis kartus buvo blaivyklos klientė. Mergaitės buvo įkurdintos globos įstaigoje, o motina jas aplankydavo tik labai retai. Dvi vyresnėlės prašydavo motinos pasiimti į namus, tačiau daugiavaikė neturėjo nei jėgų, nei galimybių įvykdyti VTAS duotus įpareigojimus. Užtat nepraėjo nė metai, ir trijų nuo motinos atskirtų dukryčių vietą skurdžioje, nejaukioje Ligitos pastogėje užėmė gimęs ketvirtasis jos vaikelis - sūnus. Po pusmečio ir jis tapo globos įstaigos auklėtiniu. Šiandien berniukas gyvena kartu su sesutėmis ir motiną mato tik retkarčiais.
Ligita įsitikinusi, kad jos paguoda ir šiluma po nelaimės į kitus globos namus laikinai perkeltai dukrelei nepamaišytų, tačiau ji bevertė - esą prieš šešerius metus prarastas vaikas vienodai reaguoja ir į gimdytojos, ir į bet kurios kitos moters užjaučiantį žodį. Panašiai mano ir Vitalija. Sužinojusi apie dukters nelaimę, ji skubiai svarstė galimybę kuo greičiau pamatyti Jolitą, su ja pasikalbėti, tačiau čia pat abejojo, ar šiltų jausmų motinai seniai nebepuoselėjanti paauglė atsivers, ar priims užuojautą ir patarimus ateičiai. Pagalius į ratus kaišioja ilgi nebendravimo metai, epizodiniai pasimatymai, tik keliais šimtais gramų saldainių pradžiugindavę "valdiškais" tapusius vaikus.
Svajonėms išsipildyti nelemta?
Nesunku įspėti Vitalijos ir Ligitos svajones - abi norėtų, kad jų gyvenimo tarpsnis, kai svaigintis alkoholiu ir krykšti girtose kompanijose buvo smagiau nei paglostyti savo vaiko galvelę, būtų tik blogas sapnas. Abi norėtų, kad "valdžioje" auklėtos jų atžalos dabar visos gyventų kartu su mama. Vitalija neslepia, kad jai tai nerealu. Šiuo metu moteris glaudžiasi sugyventinio senutės motinos namelyje. Niekas čia nenori iš karto praturtėti septyniomis svetimomis burnomis. Tiesa, jaunėlis Vitalijos sūnus, kuriam tuoj bus penkeri, motinos sugyventinio namuose pripratęs - čia jis augintas kaip savas vaikas. Ir alkoholio problema Vitalijai, ko gero, netrukdytų - moters veide neatsispindi pragertos dienos ir naktys, o ji pati tikino "linksmybes sumažinusi iki minimumo". Tačiau moteris neturi savo kampo, darbo, pragyvenimo šaltinio, todėl niekas jai negrąžins kitados lengvai prarastų vaikų.
Tokios pat problemos, pačios teigimu, kankina ir Ligitą. Sugyventinio išlaikoma bedarbė kartu su juo dabar glaudžiasi vieno kambario sodo namelyje. Pati ji tikino jau trejus metus gyvenanti blaiviai - į burną neimanti nė lašo. Seniūnijos darbuotojai taip pat patikino, kad Ligita visiems daro tvarkingos moters įspūdį, todėl žinia apie globos įstaigoje augančius jos keturis vaikus ne vieną tiesiog nukrečia kaip esą dorą moterį juodinantis gandas.
- Gal kai vaikai bus pilnamečiai, mes visi bendrausime kur kas dažniau, - į tolimesnę ateitį svajonę "nukraustė" Vitalija. - Nemanau, kad vaikai mane kaltins dėl visko, kas jiems bloga atsitiko ar atsitiks internate. Žinau, kad motina, kokia ji bebūtų, vis tiek yra motina.
Patogu jaustis jaunavedžiais
Ligitą ir Vitaliją gerai pažįstantys VTAS darbuotojai sakė, kad abi moterys, sužinojusios apie jų išprievartautas dukteris, turėtų suvokti, jog didžiosios gyvenimo klaidos turi negrįžtamai skaudžių pasekmių - tokiam likimui moterys pasmerkė savo atžalas nuo momento, kai motinystė pradėjo skęsti alkoholyje. Kodėl dabar jau blaiviau gyvenančios motinos nesiekia susigrąžinti savo vaikų? Kaip sakė VTAS darbuotojai, per kelerius metus nuo vaikų atpratusioms moterims paprasčiausiai kur kas patogiau gyventi be jų - turėti tik sugyventinį ir visą laiką jaustis jaunavedžiais. Marijampolės VTAS vadovės Nijolės Popierienės teigimu, Ligita Š. niekada negyveno taip laisvai kaip dabar: susitvarko savo mažą būstelį, neatsisako kam patalkinti ir už tai gauna pavalgyti bei vieną kitą litą, dažnai nueina į miestelio biblioteką ir skaito knygas, žurnalus. Jeigu Ligita jaustų tikrą meilę savo vaikams, tai nors jaunėlį sūnų susigrąžintų, nes jis yra ir sugyventinio, su kuriuo dabar abu gan tvarkingai gyvena, vaikas. Bet mažylis sugyventiniams juk būtų papildomas rūpestis! Neišdalintą meilę vaikams moteris atiduoda ... sugyventinio anūkams, kuriuos kartais prižiūri. Retkarčiais Ligita pasimato ir su savo vaikais, per atostogas buvo net parsigabenusi visus. Reikia manyti, kad ilgai viena savo kasdienybėje besisukanti moteris greitai pavargsta su kelioms dienoms parsivežtu ketvertuku.
- Kita vertus, tik viena kita motina pragertus vaikus susigrąžina, nes tiesiog nenori prarasti globos įstaigose augantiems vaikams skiriamos nemenkos globos pašalpos, - savo darbo patirties faktais rėmėsi N. Popierienė. - Tokios motinos vaikų gimdymą yra pavertusios verslu, o šio verslo "bankrotas" joms skausmingas kaip ir visiems verslininkams. Be to, per kelerius metus tikrai nutrūkęs tokių motinų ir jų atžalų ryšys - gimdytojos nebesugeba ar net neturi teisės jaustis esančios vaikams reikalingiausios, o šiems taip pat nelengva greitai sumažinti ilgai gilėjusią prarają. Dabar, sužinojusios apie dukrų bėdas, motinos per atstumą (!) užjaučia jas žodžiais, išgyvena, ašarą nubraukia - ir tik tiek. Jos seniai pasiklydusios savo motiniškuose jausmuose - sugeba protingai ir gudriai pakalbėti, bet realiais veiksmais to neįrodo. Tuo tarpu sužalotos dukros nusiraminimo ieško priglusdamos prie svetimo žmogaus, kuris iki šiol joms atstojo rūpestingą motiną.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Marijampolės VTAS vadovė N. Popierienė įsitikinusi, kad kitados didžiulę nuoskaudą patyrę vaikai nepuls į menkai pažįstamos gimdytojos glėbį net ir po juos ištikusios nelaimės
