Giedrė POTELIŪNAITĖ
79 metų Naujosios Zelandijos gyventoja ant krūtinės išsitatuiravo žodį "negaivinti". Tai, anot jos, yra informacija, kad, pavyzdžiui, gatvėje ištikus širdies smūgiui, jai nebūtų suteikta pagalba.
Pola Vestoby yra aktyvi eutanazijos šalininkė. Ji įsitikinusi, kad žmonės turi patys nuspręsti, kada jiems mirti ir kaip. Moteris tvirtino, kad tokių žodžių išsitatuiravimas yra dalis kampanijos už eutanaziją, kuri N. Zelandijoje yra uždrausta. Pola pasakojo prieš kurį laiką sutikusi aštuoniasdešimtmetę, kuri žodį "negaivinti" išsitatuiravo būdama 21-erių. "Pagalvojau, kad tai be galo gera idėja", - sakė ji. Tokių kaip Paula, eutanazijos šalininkų, pasaulyje vis daugėja. Šiuo metu ji legali tik Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, keliose JAV valstijose.
Eutanazija išvertus iš graikų kalbos reiškia "gerą mirtį". Be eutanazijos termino, buvo kitas, kurio reikšmė kiek kitokia - tai "savižudybė su gydytojo pagalba". Ją sugalvojo amerikiečių gydytojas Džekas Gegorcianas. Jis pats viską paruošdavo "procedūrai", o pacientas tik turėdavo nuspausti mygtuką. Šio gydytojo niekas negalėdavo nuteisti, nes galutinį veiksmą visuomet padarydavo pats pacientas. Galiausiai Dž. Gegorcianas kartą pats nuspaudė mygtuką ir už tai buvo pasodintas į kalėjimą.
Eutanazija turėtų būti suprantama kaip sąmoningas žmogaus gyvybės nutraukimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Išskiriamos dvi eutanazijos rūšys - aktyvioji, kai ligoniui jo prašymu suleidžiami vaistai, kad būtų atimta gyvybė, ir pasyvioji - kai nutraukiamas ligonio gydymas, maitinimas ir t.t. Aktyvioji eutanazija yra vienareikšmiškai atmetama, tuo tarpu pasyvioji yra palaikoma didžiosios dalies visuomenės.
Katalikų bažnyčios pozicija eutanazijos atžvilgiu yra vienareikšmiškai neigiama: žmogaus gyvybė yra neliečiama nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Šalyse, kuriose įteisinta eutanazija nepasitaikė piktnaudžiavimo atvejų, tačiau šis argumentas Bažnyčios atstovų neįtikina, nes anot jų, tik Dievas gali nuspręsti, kuriam žmogui ir kada reikia baigti žemiškąją kelionę.
"Akistata" pasiteiravo skaitytojų, ar jie yra eutanazijos šalininkai, ar priešininkai.
Kazimieras Ambrazas, kunigas:
Eutanazija prieštarauja Bažnyčios mokymui ir Dievo įstatymamas. Mes gimstame nežinodami, kada mirsime - tai ne mūsų rankose, o Dievo valioje. Gyvenimo pabaiga turi būti natūrali, o ne savavališka. Žmonės negali spręsti tokių dalykų kaip gyvybės nutraukimas - nesvarbu, ar tai būtų ligonis, ar apskritai bet koks žmogus.
Alfredas Purtokas, chirurgas:
Šis klausimas reikalauja diskusijų ir atviro aptarimo. Yra atvejų, kai žmogus iš tiesų labai kenčia ir niekas jam negali padėti. Žinoma, neturėtų būti taip, kad kurie nori, tie ir gali pasirinkti, kaip ir kada eutanaziją pritaikyti, tačiau yra atvejų, kai eutanazija yra reikalinga. Vėlgi, tai turėtų būti sprendžiama ne vieno žmogaus, o griežtos komisijos pagal griežtas indikacijas. Todėl pasakyti, "už" ar "prieš", yra labai sunku, nes yra įvairiausių atvejų ir tik pagal juos būtų galima spręsti.
Julius Veselka, Seimo narys:
Aš esu "už". Kodėl kažkas turi teisę laikyti žmogų dideliose kančiose? Tik pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jis kentės, ar pasitrauks palikdamas kentėti tuos, kurie patys to nori. Manau, kiekvienas turime teisę pasakyti: "Ačiū, gerbiamieji ponai, aš pasitraukiu ir kentėti nebenoriu". Klausiate, kaipgi su Bažnyčios mokymu ir Dievo įsakymais? Aš taip pasakysiu - kiek į Dievą kreipiausi, jis neatsakė...
Virginija Baltraitienė, Seimo narė:
Esu už eutanaziją. Jeigu yra tokia sitacija, kad žmogus kankinasi, guli lovoje, gyvybė palaikoma aparatūros, bet yra pilno proto, manau, jis turi teisę pasirinkti nutraukti gyvybę. Atsimenu atvejį, kai Vilniuje smarkiai apdegęs vaikinas labai kankinosi ir jo motina, negalėdama žiūrėti į jo kančias, padėjo jam pasitraukti iš gyvenimo. Juk žmogaus kančią matyti artimiesiems irgi be galo sunku.
Violeta Sadauskienė, biologė:
Iš dalies pritariu, kad eutanazija tai yra paskutinė žmogaus teisė. Jeigu žmogus tik vegetuoja ir kenčia skausmus, manau, jis turėtų turėti teisę iš gyvenimo išeiti oriai. Suprantama, kad tai prieštarauja Bažnyčios mokymui ir iš dalies moralei, bet yra atvejų, kai eutanazija yra reikalinga.
Vaclovas Blažys, menininkas:
Aš pats sutikčiau, kad man pritaikytų eutanaziją, jeigu būčiau prikaustytas prie lovos, kentėčiau ir būčiau visiškai neįgalus. Kitą vertus, negalėčiau savo artimam žmogui suleisti vaistų ar atjungti aparatus, palaikančius gyvybę, nes visada yra viltis, kad įvyks stebuklas ir žmogus pasveiks. Vienareikšmiškai negaliu nuspręsti, ar esu už, ar prieš, nes viskas priklausytų nuo situacijos.
Ričardo PASILIAUSKO nuotr.
- Lovos kankiniu tapęs nepagydomas ligonis – neretas atvejis ligoninėse ir namuose
