Lapkričio 6 dieną Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą dėl skundo esmės byloje "Meilus prieš Lietuvą". Teismas nusprendė, kad Lietuvoje Raimundo Meilaus atžvilgiu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimas dėl asmens teisės į teismą per įmanomai trumpiausią laiką.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tapo įtariamuoju jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje 1994-ųjų lapkritį. Tačiau Konvencija Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo tik 1995 metų birželio 20 dieną. Todėl klausimas dėl asmens teisės į teismą per įmanomai trumpiausią laiką garantavimo konvencijos požiūriu buvo nagrinėjamas tik nuo minėtos Konvencijos įsigaliojimo datos Lietuvos atžvilgiu.
Nagrinėdamas minėtą baudžiamosios bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo proceso ilgumo Lietuvos teisėje klausimą, teismas analizavo tris savo praktikoje išvystytus aspektus: bylos sudėtingumas, pareiškėjo elgesys bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat valdžios institucijų elgesys ir jų veiksmų efektyvumas tiriant šią baudžiamąją bylą. Beje, tie patys aspektai atsispindėjo ir A. Šleževičiaus bylos prieš Lietuvą sprendime.
Visgi teismas pritarė Vyriausybės pozicijai, kad byla gali būti priskiriama sudėtingų bylų kategorijai, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių (jų buvo penki) bei į inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį (finansiniai nusikaltimai). Tačiau, teismo nuomone, kadangi nuo iškėlimo momento iki šiol yra tikrai nepateisinamai ilgas laikotarpis, o byla vis dar nagrinėjama teisme, tokia situacija nėra suderinama su Konvencijos reikalavimais.
R. Meilus iš EŽTT prašė priteisti net 185 000 neturtinei žalai atlyginti. Teismas priteisė tik 5 000 eurų. Tiesa, buvo priteista ir 5 000 eurų teisinėms išlaidoms padengti. Beje, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti ir turtinę žalą. R. Meilus reikalavo ypač didelės pinigų sumos - 58 000 JAV dolerių. Tačiau teismui šis reikalavimas atrodė nepagrįstas.
Šis sprendimas bei jame nustatytos neturtinės kompensacijos dydis gali tapti pavydžiu Europos Žmogaus Teisių Teismui sprendžiant kitas bylas prieš Lietuvą. Turima omenyje bylos, kuriose keliamas tas pats bylų tyrimo bei teisminio nagrinėjimo proceso ilgumo Lietuvos teisėje klausimas.
Be to, šis sprendimas gali būti vertinamas ir kaip savotiška pamoka pareiškėjams, kurie kelia itin dideles, tačiau visiškai nepagrįstas turtines pretenzijas valstybei. Tai turėtų paskatinti pareiškėjus dažniau tartis su Vyriausybe dėl taikių susitarimų sudarymo, derantis dėl protingų bei pagrįstų kompensacijos dydžių.
