Artėjanti narystė Europos Sąjungoje leidžia Rytų ir Vidurio Europos vertybinių popierių rinkoms atsikratyti kitas biržas kamuojančios rizikos ir vilioja turto valdymo įmones, siekiančias pasipelnyti iš suartėjimo su ES.
Europos finansų strategai nurodo, kad į būsimųjų ES narių vyriausybių skolinimosi instrumentus jau investuota, o dabar turėtų prasidėti investicijos į šių šalių bendrovių akcijas.
Tokia perspektyva paskatino atidžiau pažvelgti į tokių šalių kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija vertybinius popierius besikuriančiose šių valstybių biržose.
"Galite pastebėti vis daugiau regionu besidominčių portfelių valdytojų, - sakė Amsterdame veikiančios "ABN AMRO Asset Management" Europos akcijų valdytojas Dimitris Chatzoudis (Dimitris Chacoudis). - Daugumoje šių šalių prekiaujama maždaug 30 procentų diskontu, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis".
Kitąmet prie ES pakviestos prisijungti aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, bei Kipras ir Malta. Pakvietimui dar turi būti pritarta nacionaliniuose referendumuose.
Kadangi naujosios narės ateityje tikriausiai prisijungs prie euro zonos, investuotojai prognozuoja sugriežtėsiančią biudžeto politiką, žemesnes palūkanų normas bei ES fondų įplaukas, kuriomis bus siekiama paskatinti plėtrą. Būtent šie pokyčiai palietė neturtingąsias dabartines ES nares, tokias kaip Graikija.
Pagrindinis investuotojų dėmesys krypsta į Lenkija, Čekiją ir Vengriją. Tačiau pasipelnyti turėtų ir Slovėnija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Prisijungdamos prie ES, naujosios rinkos įgyja netipišką statusą. Paskirstant lėšas, neturtingosios šalys patenka į turtingųjų gretą, be to, šis statusas padidina nuspėjamumą ir stabilumą.
Pavyzdžiui, žinojimas, kad palūkanų normos bus sumažintos Graikijai prisijungiant prie euro zonos, paskatino investuotojus spekuliuoti tuometinės drachmos obligacijomis bei sukėlė beprotišką susidomėjimą šios šalies bendrovių akcijomis.
Jau dabar investuotojai išnaudoja būsimųjų ES narių obligacijų rinkas, pelnydamiesi iš patrauklių palūkanų normų ir kapitalo prieaugio nuspėjamumo.
10 metų apmokėjimo termino pagrindinių Lenkijos obligacijų pelningumas sumenko nuo 8,43 proc. 2002 metų pradžioje iki dabartinių 5,74 proc. Panašūs pokyčiai palietė ir Čekijos obligacijas, kurių pelningumas šiuo metu yra žemesnis už 30 metų apmokėjimo termino vokiškųjų bundų.
Vengrijoje spekuliavimas obligacijomis buvo toks karštligiškas, kad net sukėlė valiutų rinkos krizę ir paskatino šalies nacionalinį banką sumažinti trumpalaikes palūkanų normas.
"Naudingiausioji obligacijų rinkų suartėjimo dalis jau baigėsi, - teigė Dubline veikiančios "Pioneer Investments" naujųjų rinkų padalinio vadovas Johnas Pollenas (Džonas Polenas). - Manome, kad dabar tik prasideda panašūs pokyčiai akcijų rinkose".
Pasak turto valdytojų, ES plėtros veiksnys bent iš dalies apsaugojo Vidurio ir Rytų Europos vertybinių popierių rinkas nuo nuosmukio, kurį Vakarų rinkose lėmė galimas Jungtinių Valstijų karas su Iraku.
Būsimųjų narių bendrovės vis dar laikomos patraukliomis, kadangi jų kainos ir pelningumo santykis tesiekia 10 proc., palyginti su 16 proc. Vakarų valstybėse.
Vis dėlto, nepaisant naujųjų narių bendrovių akcijų santykinio pigumo, turto valdytojai teigia esą šiemet investicijos regione gali patirti sunkumų.
Sutariama, kad 2003 metais už visas kitas akcijas geriau pasirodys Azijos naujųjų rinkų vertybiniai popieriai. Todėl, remiantis praėjusią savaitę atliktos apklausos duomenimis, dauguma turto valdymo įmonių pagrindinį dėmesį skirs šioms Azijos rinkoms.
Tuo tarpu Rytų Europoje stokojama vietinių investuotojų, kurie paskatintų suartėjimo su ES bumą, panašų į tą, kuris kilo Graikijoje. Tačiau ir šioje valstybėje pakilimas greit išsikvėpė. Be to, kai kurios būsimųjų ES narių rinkos labai mažos ir todėl tegali pasiūlyti ribotas galimybes.
Problemos Vengrijoje parodė suartėjimo spekuliacijos riziką ir tai, kad iki narystės euro zonoje naujosioms narėms dar labai toli.
“Reuters”-ELTA
